მარტი 2011
მსოფლიო ბანკის ჯგუფისსაქართველოსთან თანამშრომლობის სტრატეგია
2010 – 2013
განხორციელებისშუალედური ანგარიში
საკონტაქტო ინფორმაცია:
ნინო რამიშვილის ქ. 5ათბილისი, საქართველო
ტელ.: (995 32) 913 096, 912 371ფაქსი: (995 32) 913 478www.worldbank.org/ge
Pub
lic D
iscl
osur
e A
utho
rized
Pub
lic D
iscl
osur
e A
utho
rized
Pub
lic D
iscl
osur
e A
utho
rized
Pub
lic D
iscl
osur
e A
utho
rized
AAA analitikuri da sakonsultacio saqmianoba JICA iaponiis saerTaSoriso TanamSromlobis saagento
ADB aziis ganviTarebis banki JSDF iaponiis socialuri ganviTarebis fondi
AF damatebiTi dafinanseba JNA saWiroebebis erToblivi Sefaseba
BDD ZiriTadi monacemebi da mimarTulebebi KfW Kreditanstalt für Wiederaufbau (germaniis ganviTarebis banki)
BEEPS biznesis garemosa da kompaniebis muSaobis kvleva LGU adgilobrivi samTavrobo erTeulebi
CA qalaqTa kavSiri MCC korporacia aTaswleulis gamowveva
CCG saqarTvelos kontrolis palata MDG aTaswleulis ganviTarebis amocanebi
CIDA kanadis saerTaSoriso ganviTarebis saagento MDRIsakredito valdebulebebis Semsubuqebis mravalmxrivi
iniciativa
CPA qveynis Sesyidvebis sistemis Sefaseba NBG saqarTvelos erovnuli banki
CPS qveyanasTan TanamSromlobis strategia NPL uimedo sesxi
CPSPR qveyanasTan TanamSromlobis strategiis
ganxorcielebis Sualeduri angariSiOSCE evropis usafrTxoebisa da TanamSromlobis organizacia
DPO ganviTarebis politikis RonisZiebebi PEFA saxelmwifo xarjebi da finansuri angariSgeba
EBRD evropis ganviTarebisa da rekonstruqciis banki PER saxelmwifo xarjebis mimoxilva
EC evrokomisia PHRDiaponiis granti politikisa da adamianuri resursebis
ganviTarebisaTvis
EIB evropis sainvesticio banki PIU proeqtis ganxorcielebis jgufi
FDI pirdapiri ucxouri investicia RICA soflad sainvesticio garemos Sefaseba
FSA safinanso seqtoris Sefaseba ROSCsabuRaltro da auditoruli angariSi standartebisa da
kodebis Sesrulebis Sesaxeb
mSp mTliani Sida produqti SBA saTadarigo xelSekruleba
meS mTliani erovnuli Semosavali MSME Mikro mcire da saSualo sawarmoebi
CPI samomxmareblo fasebis indeqsi! SME mcire da saSualo sawarmoebi
GNFS saqoneli da momsaxureba SIDA Sveciis saerTaSoriso ganviTarebis saagento
GTZ germaniis teqnikuri TanamSromlobis saagento SPF saxelmwifosa da mSvidobis Senebis fondi
IBRD saerTaSoriso ganviTarebisa da rekonstruqciis banki S&P Standard & Poor’sIDA saerTaSoriso ganviTarebis asociacia TA teqnikuri daxmareba
IDP qveynis SigniT iZulebiT gadaadgilebuli pirebi TF satrasto fondi
IFAD soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso fondi TFSCBstatistikuri SesaZleblobebis ganviTarebis satrasto
fondi
IFC saerTaSoriso safinanso korporacia TSA miznobrivi socialuri daxmareba
IMF saerTaSoriso savaluto fondi UNDP gaeros ganviTarebis programa
IPSASsajaro seqtoris buRaltruli aRricxvis
saerTaSoriso standartebi UNICEF gaeros bavSvTa fondi
Fw (FY) Fiskaluri weli USAID aSS saerTaSoriso ganviTarebis saagento
IBRD/IDA IFC
vice-prezidenti filip leru vice-prezidenti raSad kaldani
regionuli direqtori asad alami regionuli direqtori nena stoilkoviCi
jgufis xelmZRvaneli elene imnaZe
sofio devnosaZe
jgufis xelmZRvaneli ester mari de kasperi
Tomas lubeki
(2011 . 9 )
=
1 = 1.71
1 31
Semoklebebi da akronimebi
msoflio bankis jgufi
sarCevi
I. Sesavali ...........................................................................................2
II. TanamSromlobis strategiis aqtualoba....................................................3
III. TanamSromlobis strategiiT dasaxuli amocanebis Sesruleba......................8
IV. TanamSromlobis strategiis SemoTavazebuli cvlilebebi.........................12
V. riskebi.................................................................................................17
cxrilebi da grafikebi
cxrili 1: SerCeuli ekonomikuri maCveneblebi, 2007-2013..................................5
cxrili 2: saqarTvelo _ dagegmili da faqtobrivi kreditebi..........................14
cxrili 3: satrasto fondis mimdinare operaciebis sia...................................16
naxazi 1: rogor miesadageba msoflio bankis sakvanZo samuSaoebi strategiaSi
dasaxul or ZiriTad mimarTulebas...............................................................15
danarTebi
danarTi 1: saqarTvelo: 2010-2013 ww. TanamSromlobis
strategiis Sedegebis matrica .....................................................................19
danarTi 2: TanamSromlobis strategiis standartuli danarTebi.....................34
2 3
saqarTveloqveyanasTan TanamSromlobis strategiis
ganxorcielebis Sualeduri angariSi
I. Sesavali
1. angariSSi Sefasebulia 2010-2013 fiskaluri wlebis periodSi msoflio bankis jgufis saqarTvelosTan TanamSromlobis strategiis farglebSi miRweuli progresi. strategia qveynis mier gadatanili ormagi krizisis (2008 wlis agvistos konfliqti da globaluri ekonomikuri krizisi) gaTvaliswinebiT momzadda da, amdenad, masSi ori ZiriTadi mimarTulebaa asaxuli: (1) konfliqtis Semdgomi saWiroebebis uzrunvelyofa da mowyvladobis daZleva; (2) konkurentunarianobis gaZliereba kon fliq-tis Semdgom periodSi ekonomikis aRdgenis da zrdis mizniT. Ta na-mSromlobis strategia saerTaSoriso ganviTarebis asociaciisa (IDA) da rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso bankis (IBRD) mier 396 aSS dolaris gamoyofas iTvaliswinebda, saidanac 130 milioni aSS dolari _ saerTaSoriso ganviTarebis asociaciis, xolo 266 milioni aSS dolari rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso bankis saxsrebi iyo. saerTaSoriso safinanso korporacia (IFC) 210-360 milioni aSS dolaris odenobis valdebulebas gegmavda.
2. TanamSromlobis strategiiT dasaxuli miznebis Sesrulebis TvalsazrisiT mniSvnelovani progresia miRweuli. zemoxsenebuli ori mimarTulebiT gaTvaliswinebuli maCveneblebidan bevri ukve Sesrulebulia, danarCeni ki swrafi tempiT sruldeba. Sedegebis matricaSi (danarTi # 1) naCvenebia dReisaTvis miRweuli progresi, ganaxlebuli indikatorebi da TanamSromlobis strategiis periodis bolosaTvis dasaxuli amocanebi.
3. es mniSvnelovani Sedegebi miRweul iqna msoflio bankis jgufis programis swrafi da warmatebuli ganxorcielebis gziT. TanamSromlobis strategiis farglebSi saerTaSoriso ganviTarebis asociaciisa da rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso bankis mier gamoyofili saxsrebis umetesoba ukve gadanawilebulia proeqtebis mixedviT, xolo didi wili ukve gadairicxa krizisis dasaZlevad. axali valdebulebebis moculobam 385 milioni aSS dolari Seadgina (290 milioni aSS dolari 2010 fiskalur wels da 95 milioni aSS dolari 2011 fiskalur wels). 2010-2011 wlebSi (2011 wlis Tebervlis mdgomareobiT) sul 376.5 milioni aSS dolari gadairicxa, aqedan mesamedi _ ganviTarebis politikis RonisZiebebis mxardasaWerad. 2010 fiskaluri wlis bolosTvis gadaricxvebis koeficineti 100 pro-cents aRemateboda. saerTaSoriso safinanso korporaciam mocemul dro-mde daaxloebiT 41 milioni aSS dolaris investiciebi ganaxorciela riskebis marTvis sferoSi, mcire da saSualo biznesisaTvis gankuTvnil sesxebsa da vaWrobis dafinansebaSi. amis garda, korporaciam mravalmxrivi konsultaciebi gawia rogorc safinanso, ise arasafinanso seqtorebSi. korporacia aseve daexmara saqarTvelos mTavrobas mcire da saSualo biznesebisaTvis sagadasaxado politikisa da procedurebis gamartivebaSi da sagzao sferoSi kerZo da saxelmwifo seqtorebis TanamSromlobis struq turis CamoyalibebaSi.
3
4. TanamSromlobis strategiiT gaTvaliswinebuli ori ZiriTadi mimarTuleba kvlav Seesabameba qveynis prioritetebs. es ganpirobebulia ekonomikis aRdgenis jer kidev myife tendenciiT, ekonomikuri da socialuri mow-yvladobiTa da saSualovadian periodSi konkurentunarianobisa da ekonomikuri zrdisaTvis saWiro safuZvlis Seqmnis aucileblobiT. anga-riSi aseve agrZelebs SerCeviTobis Tavdapirvel princips, romelsac TanamSromlobis strategia eyrdnoboda.
5. TanamSromlobis strategiis SemoTavazebuli modificireba iTva lis-winebs axali programebis ganxorcielebas zemoxsenebuli ori mimar Tu-lebis gadakveTis sferoebSi da damatebiT dafinansebas 2012-2013 wle-bisaTvis saerTaSoriso ganviTarebis asociaciisa da rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso bankis mxridan. momdevno ori wlis manZilze dagegmilia iseTi damatebiTi programebis ganxorcieleba, romlebic erTdroulad moemsaxureba rogorc ekonomikuri, aseve socialuri mowyvladobis daZlevas da, amave dros, saSualo periodSi ekonomikis zrdas Seuwyobs xels. am programebis dasafinanseblad msoflio bankis jgufma damatebiTi finansuri resursebi gamoyo. es resursebi moicavs IDA-16-is fondebs imave odenobiT, ra odenobiTac saqarTvelos IDA-15-is farglebSi hqonda (daaxloebiT 240 milioni aSS dolari 3 weliwadze, aqedan 160 milioni aSS dolari mimdinare TanamSromlobis strategiis darCenil or weliwadzea gaTvlili). amasTan, rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso bankma damatebiT 75 milioni aSS dolari gamoyo. saerTaSoriso safinanso korporacia TanamSromlobis strategiiT Tavdapirvelad gaTvaliswinebulze ufro nakleb investiciebs gegmavs,rac Semdegi programuli da komerciuli mizezebiTaa gamowveuli: wamyvan kerZo bankebSi IFC-is ukve arsebuli mniSvnelovani investiciebi, krizisis Sedegad Semcirebuli bazris moculoba, krizisis Semdgom periodSi soflis meurneobisa da infrastruqturis sferoSi mimdinare neli gamococxleba da krizisis dasawyisSi pirdapiri ucxouri investiciebis mkveTri kleba, ramac mniSvnelovnad Seamcira safinanso seqtoris farglebs miRma potenciuri proeqtebis ricxvi.
II. TanamSromlobis strategiis aqtualoba
6. ekonomikuri aRdgenis simyifis da Tanmdevi riskebis, agreTve, ganvi Ta-rebasTan dakavSirebuli amocanebis sirTulis gamo, TanamSromlobis stra-tegiis ZiriTadi mimarTulebebi kvlav aqtualuria saqarTvelosaTvis. mowyvladobasTan dakavSirebuli amocanebis gadawyveta da krizisis Sem-dgom periodSi konkurentunarianobis zrdisa da mdgradi ekonomikuri ganviTarebisaTvis myari safuZvlis Seqmna saqarTvelos ZiriTad amocanad rCeba.
ekonomikur gamococxlebas myife safuZveli aqvs
7. ekonomikuri aqtivoba gamococxlebis gzazea, Tumca, es tendencia jer kidev arastabiluria. ekonomikurma zrdam 2010 wels 6.3 procenti Sead-gina bolo SefasebiT, maSin roca jer kidev 2009 wels 3.8 procentian vardnas ganicdida ekonomika. aRmavlobas ZiriTadad eqsportiT war moq-
4 5
mnili erToblivi moTxovnisa da saxelmwifo investiciebis zrda gana-pirobebda (ix. cxrili #1). amis sapasuxod gaizarda miwodeba, ZiriTadad gadamamuSavebel mrewvelobaSi, satransporto momsaxurebis sferoebSi (vaWrobisa da tranzitis masStabebis zrdis Sesabamisad) da turizmTan dakavSirebul momsaxurebaSi. yovelive amas kidev ufro Seuwyo xeli 2010 wels komerciuli bankebis mier gacemuli sesxebis TiTqmis 24%-ianma zrdam. ekonomikis globalurma gamocoxlebam stimuli misca qarTul eqsports da savaWro operaciebiT miRebuli Semosavlebis zrdas. amis miuxedavad, aRmavlobisa da zrdis tempis prognozireba msoflioSi ekonomikuri situaciis gaTvaliswinebiT, jer-jerobiT rTulia. pirdapiri ucxouri investiciebi kvlavac mniSvnelovnad CamorCeba krizisamdel dones: 2010 wels pirdapirma ucxourma investiciebma daaxloebiT 600 milioni aSS dolari Seadgina, maSin, rodesac 2007 wels es maCvenebeli 1.7 miliard aSS dolars udrida. uimedo sesxebi1 amJamad 5.4%-s Seadgens, rac 2009 wlis umaRles maCvenebelze - 8.6%-ze dabalia, magram krizisamdel 3.4%-s mainc aWarbebs. miuxedavad imisa, rom 2009 wels inflacia 3%-mde daeca, axla man moimata, ZiriTadad sakvebsa da energoproduqtebze saerTaSoriso fasebis zrdis gamo. prognozis mixedviT, 2011 wels inflaciis done daaxloebiT 8%-i iqneba.
8. globaluri ekonomikuri da finansuri pirobebis garTulebam sagareo angariSebSi mniSvnelovani Sesworebebis Setanis saWiroeba gamoiwvia. mindinare angariSis deficiti mTliani Sida produqtis (mSp) 22.7%-dan (2008 w.) 11.2%-mde (2010 w.) Semcirda. process xels uwyobda valutis ga c vlis realuri kursis 15%-iani gaufasureba 2008-2010 wlebSi. imave periodSi vaWrobis balansi gaumjobesda mTliani Sida produqtis 10%-iT. donorTa Tanxebma nawilobriv Caanacvles ucxouri kerZo kapitalis Semodineba da Seasustes sagareo angariSis Sesworebis maStabebi.
9. ekonomikis gamococxlebis sawyis etapze mTavrobam daiwyo fiskaluri stimulirebisa da fiskaluri Sesworebis saSualovadiani programis ganxorcieleba. mTliani fiskaluri deficiti mSp-s 9.2%-dan (2009 w.) 6.6%-mde (2010 w.) Seikveca, xolo2011 wlisTvis 3.9%-mde Semcirebas iTvaliswinebs. Sesworebebis umetesoba Seexo mimdinare xarjebs, Tumca, prognozis mixedviT kapitaluri xarjebi agreTve unda Semcirdes mTliani Sida produqtis 8.9%-dan (2010 w.) 7.6%-mde (2011 w.). miuxedavad imisa, rom antikrizisuli politikis dafinansebis mizniT qveynis sagareo valdebulebebi gaizarda, isini Seesabameba valebis momsaxurebis mdgrad politikas. aseve, ivaraudeba, rom saxelmwifo sagareo valebi da maTi momsaxureba umaRles maCvenebels 2013 wels miaRwevs, rodesac es maCvenebeli mSp-s 35.3%-s da eqsportisa da momsaxurebis 20.1%-s gautoldeba. miuxedavad amisa, prognozis mixedviT orive maC ve nebeli dasaSveb farglebSi darCeba.
1 saerTaSoriso savaluto fondis (IMF) gansazRvrebis Sesabamisad.
5
cxrili 1: ZiriTadi ekonomikuri maCveneblebi, 2007-2013 ww.
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013faqtobrivi dauzustebeli prognozi
warmoeba da fasebi
meS erT sul mosaxleze
(aSS $ `atlasis~ meTodi)2,090 2,460 2,540 2,740 2,800 3,000 3,190
umuSevroba 13.3 16.5 17.0 16.5 16.0 15.5 15.0
samomxmareblo fasebis indeqsi (periodisbolosaTvis)
11.0 5.5 3.0 11.2 8.0 6.5 6.0
mSp zrda 12.3 2.3 -3.8 6.3 5.5 4.7 4.8
soflis meurneoba 8.9 -4.4 -6.8 1.0 3.0 4.0 3.2 mrewveloba 13.4 -3.9 -3.5 -5.0 1.0 3.0 2.0 momsaxureba 11.6 5.6 4.9 11.3 5.8 5.6 4.7mTliani erovn. danazog. (mSp-s %) 12.6 4.3 3.7 7.0 5.2 7.4 9.3investiciebi (mSp-s %) 32.2 27.0 15.0 17.1 17.7 18.9 19.8
mSp-s procenti, garda aRniSnulisa
10. saqarTvelo iseTive ekonomikuri riskebis winaSe dgas, rogorc sxva mcire, gaxsnili qveynebi. upirveles yovlisa, unda aRiniSnos, rom glo-baluri ekonomika navaraudevze ufro nela gamodis krizisidan, rac uaryofiTad moqmedebs eqsportze, fulad gadaricxvebze, pirdapir ucxour incesticiebze da, Sesabamisad, aferxebs qveynebis zrdas. me-ore mniSvnelovani faqtoria krizisis Sedegad gazrdili saxelmwifo
2. saxelmwifo da saxelmwifos mier garantirebuli valebi.
saxelmwifo finansebiSemosavlebi da grantebi 29.3 32.6 29.5 27.3 26.5 26.5 26.3 sagadasaxado Semosavlebi 25.8 24.9 24.4 23.7 24.0 24.0 24.0xarjebi da wminda dakrediteba 34.0 37.1 38.4 35.0 31.2 29.6 29.0 mimdinare xarjebi 25.0 28.3 30.1 26.2 23.6 22.8 22.4 kap. xarjebi da wminda dakredit.
9.0 8.8 8.4 8.9 7.6 6.9 6.6
mTliani fiskaluri balansi -4.7 -6.3 -9.2 -6.6 -3.9 -3.1 -2.6
sagareo seqtori
mimdinare sagareo angariSis balans -19.6 -22.7 -11.2 -10.0 -12.5 -11.5 -10.5saqonlis da momsaxurebis eqsporti
31.1 28.7 29.7 35.2 36.9 38.1 39.2
saqonlis da momsaxurebis importi 57.9 58.3 48.9 52.9 55.6 55.4 55.1pirdapiri ucxouri investiciebi (mil.$)
1,675 1,523 659 575 706 809 837
saerTaSoriso rezervebi (mil.$) 1,361 1,480 2,111 2,263 2,780 2,590 2,500
sagareo saxelmwifo vali2 17.5 20.9 31.4 34.1 35.1 34.2 35.3
sagareo saxelmwifo valis momsaxureba (saqonlisa da momsaxurebis eqsportis %)
3.5 3.4 5.2 4.4 5.3 7.8 20.1
wyaro: saqarTvelos mTavrobisa da msoflio bankis Sefasebebi.
6 7
vali, rac zRudavs moulodnel Sokze reagirebis fiskalur sivrces da arTulebs valis marTvas. amis miuxedavad, valis momsaxurebis mkveTri zrda, savaraudod, axali sabazro sesxebis, ucxouri valutis gacvlis, sabiujeto rezervebis da saerTaSoriso savaluto fondis programis meSveobiT unda dafinansdes. mesame aRsaniSnavi garemoebaa inflacia da sakvebi produqtebis fasebis globaluri gaZvireba, rac problemebs uqmnis makroekonomikur marTvas, radganac mTavroba cdilobs, SeinarCunos swori balansi inflaciis SezRudvasa da myife ekonomikur aRorZinebas Soris.
socialuri mowyvladobis done jer isev maRali rCeba
11. yoveli oTxi qarTvelidan erTi siRaribeSi cxovrobs. ekonomikurma daR mavlobam ojaxebis Semosavali Seamcira. siRaribis done 22.7%-dan (2008 w.) 24.7%-mde (2009 w.) gaizarda. qalaqisa da soflis mosaxleobis cxovrebis dones Soris sxvaoba gaRrmavda. 2008 wlidan 2009 wlamde soflad siRaribis done 3%-iT gaizarda, qalaqebSi ki _ 1%-iT. siRaribis modelireba gviCvenebs, rom siRaribis zrda kidev ufro didi iqneboda, rom ara socialuri dacvis qselis gafarToeba. uTanasworoba kvlav mniSvnelovani rCeba: 2009 wels jini koeficienti iyo 0.40, maSin, rodesac 2007 wels igi 0.39-s Seadgenda. umuSevrobis done daaxloebiT 17 procentia. es maCvenebeli gansakuTrebiT maRalia axalgazrdebs Soris da aseve TbilisSi. umuSevroba kidev gaizrdeboda, rom ara mTavrobis mier donorebis mxardaWeriT miRebuli zomebi. krizisamde aTaswleulis miznebi warmatebiT sruldeboda. aucilebeli iqneba miRweuli Sedegebis SenarCuneba da gaumjobeseba krizisis Semdgom periodSi (ix. danarTi). samedicino momsaxurebis safasuris sakuTari saxsrebiT dafarvis aucilebloba mas naklebad xelmisawvdoms xdis Raribi fenisaTvis, miuxedavad imisa, rom maTTvis gankuTvnili samedicino dazRvevis programis gansaxorcieleblad gamoyofili sabiujeto xarjebi gaormagda. bevri iZulebiT gadaadgilebuli piri kvlavac ekonomikuri da socialuri problemebis winaSe dgas. 2008 wlis konfliqtis Semdeg mTavrobis mier pirvel etapze gatarebuli RonisZiebebi mimarTuli iyo axali konfliqtis Sedegad 30000 iZulebiT gadaadgilebuli pirisaTvis elementaruli sacxovrebeli adgilisa da socialuri momsaxurebis uzrunvelyofisken. amave dros, 90-iani wlebis konfliqtebis Sedegad iZulebiT gadaadgilebul bevr pirs jer kidev ar aqvs sacxovrebeli. garda amisa, gacilebiT ufro rTuli amocanaa am adamianTa dasaqmeba da Tavis rCenis saSualebebis gamonaxva. sakveb produqtebze da energiaze fasebis zrda amcirebs ojaxebis Semosavals da gansakuTrebiT mZime tvirTad awveba Rarib da socialurad daucvel mosaxleobas.
konkurentunarianobis gaumjobesebasa da ekonomikur zrdasTan dakavSirebiT saSualo periodSi gadasawyveti amocanebi sakmaod rTulia
12. TanamSromlobis strategiiT gaTvaliswinebuli ganviTarebis programa kvlav aqtualuria. saqarTvelo agrZelebs winsvlas struqturuli reformebis gatarebis mimarTulebiT da me-12 adgils inarCunebs (183 qveyanas Soris) `biznesis keTebis~ 2011 wlis maCveneblebis mixedviT. mTavrobam mniSvnelovani nabijebi gadadga infrastruqturis gaumjobesebis
7
TvalsazrisiT (gansakuTrebiT gzebisa da eleqtroenergetikis sferoebSi). amis miuxedavad, saqarTvelo jer kidev srulad ver sargeblobs Tavisi mdebareobiTa da tranzitis SesaZleblobebiT, agreTve eleqtroenergiis generaciisa da misi mTel regionSi eqsportis potencialiT. miuxedavad imisa, rom sabanko seqtorma finansur krizisTan gamklaveba SeZlo, rTuli amocanebi am sferoSic arsebobs. bankebi dganan sakredito da dafinansebis mudmivi riskebis winaSe, rac gamowveulia sesxebisa da depozitebis dolarizaciis maRali doniT, gare sesxebze damokidebulebiT da uimedo sesxebiT. am problemebis gadasawyvetad mudmivi Zalisxmevaa saWiro sabanko seqtoris regulirebis, zedamxedvelobisa da riskebis marTvis gasaumjobeseblad, agreTve, adgilobrivi valutiT depozitebis stimulirebisaTvis aqtivebis akumulirebis meqanizmebis meSveobiT. 13. mTavrobam Zalisxmeva ekonomikuri zrdis axal wyaroebze _ turizmsa da soflis meurneobaze _ gadaitana, risTvisac kerZo investiciebis mozidvis axali RonisZiebebi wamoiwyo. saqarTvelos jer kidev ar auTvisebia soflad ekonomikis transformaciis potenciali, romelsac soflis meurneobis produqciis saeqsporto an adgilobriv bazrebze miwodebis sqemebSi investiciebis Cadeba iZleva. mdgradi turizmis ganviTarebis potenciali agreTve auTvisebelia. ganaxlda msjeloba profteqnikuri da skolisSemdgomi ganaTlebis sakiTxebze, mzardi ekonomikisaTvis saWiro codnisa da unar-Cvevebis uzrunvelsayofad.
14. miCneulia, rom mosaxleobisa da saxelmwifo uwyebebis urTierTSexebis sferoebSi korufcia ZiriTadad aRmoifxvra. `saerTaSoriso gamWvir va-lobis~ 2010 wlis globaluri korufciis barometris Sedegebis Tanaxmad, gamokiTxulTa mxolod samma procentma aRniSna qrTamis micemis faqti gasuli 12 Tvis manZilze, rac evrokavSiris saSualo maCvenebelze dabalia. ufro metic, respondentebis 78%-s miaCnia, rom gasuli sami wlis manZilze korufcia Semcirda. es procentuli maCvenebeli yvelaze maRalia im 86 qveyanas Soris, sadac msgavsi gamokiTxva Catarda. gamokiTxulTa sam meoTxedze meti miiCnevs, rom korufciis winaaRmdeg mTavrobis mier gatarebulma RonisZiebebma Sedegi gamoiRo. saqarTvelom mniSvnelovnad Seamcira korufciis riskebi. Tu 2003 wels `korufciis aRqmis indeqsis~ mixedviT is 124-e adgilze iyo, 2010 wels man 68-e adgilze gadainacvla.
TanamSromlobis strategiiT gaTvaliswinebuli programa kvlav aqtualuria
15. qveynis mTavrobis winaSe mdgari amocanebidan gamomdinare, saSualo periodisaTvis gansazRvruli prioritetebi asaxulia dokumentSi ̀ ZiriTadi maCveneblebi da mimarTulebebi~ (2011-2014 ww.), kerZod:
• umuSevrobis daZleva ekonomikis zrdis maRali tempis aRdgenis, infrastruqturis ganviTarebis da ufro xelsayreli biznesgaremos Seqmnis gziT;
• makroekonomikuri stabilurobis miRweva biujetis deficitis Semci-rebaze da erTniSna inflaciaze orientirebuli fiskaluri politikiT;
• konkurentunarianobis zrda Tavisufali bazris politikis gatarebis, Ria saerTaSoriso vaWrobis da evrokavSirTan Rrma da yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis xelSekrulebis meSveobiT;
8 9
• socialuri integraciis, samedicino momsaxurebis wvdomis da sa zo-ga doebrivi janmrTelobis SenarCunebis ori ZiriTadi sayrdenis _ socialuri daxmarebisa da janmrTelobis dazRvevis uzrunvelyofa;
• iZulebiT gadaadgilebul pirTa daxmareba sacxovrebeli adgilis da socialur-ekonomikuri integraciis SesaZleblobebis uzrunvelyofis gziT;
• soflis meurneobis ganviTareba rogorc fermeruli, ise arafermeruli RonisZiebebis gatarebiT, maT Soris, Sidasaxelmwifoebrivi da regionuli gzebis gaumjobesebis, axal teqnologiebSi Cadebuli investiciebis da axali produqtebisa da bazrebis stimulirebis gziT;
• provinciuli qalaqebis da sakurorto adgilebis gamococxleba, ekonomikuri zrdisaTvis damatebiTi centrebis Sesaqmnelad;
• qarTveli axalgazrdobis globaluri konkurentunarianobis amaRleba da saWiro unar-Cvevebis ganviTareba maRali xarisxis ganaTlebis sistemis Semdgomi ganviTarebis gziT.
16. TanamSromlobis strategiiT gaTvaliswinebuli mimarTulebebi _ uax-loes periodSi dasaZlevi mowyvladoba, saSualo periodSi misaRwevi konk u-rentunarianoba da ekonomikuri zrda, kvlavac aqtualuria TanamSromlobis strategiis ganxorcielebis darCenili periodisaTvis da mxars uWers qveynis mTavrobas dasaxuli prioritetebis SesrulebaSi.
III. TanamSromlobis strategiiT dasaxuli amocanebis Sesruleba
TanamSromlobis strategiis ganxorcielebis Sedegebi sakmaod kargia…
17. umniSvnelovanesi miRwevebia rogorc TanamSromlobis strategiis orive mimarTulebis, ise sxvadasxva seqtorebSi ganxorcielebuli proeqtebis TvalsazrisiT. ganaxlda 600 km-mde gza da Seiqmna 20 000 kaci-Tve samuSao adgili; gzebis gaumjobesebis Sedegad ufro xelmisawvdomi gaxda bazrebi da socialuri momsaxureba; aSenda axali skolebi, sadac 4150 moswavle swavlobs (romelTa daaxloebiT naxevari gogonebia) da 300-ze meti maswavlebeli muSaobs. samedicino dargis daaxloebiT 1800 muSakma specialuri momzadeba gaiara da ojaxis eqimi gaxda (maTi 95% qalia). maRalmTian regionSi aSenda 25-sawoliani saavadmyofo; gorSi gaixsna pirveladi samedicino daxmarebis centri, romelic daaxloebiT 69,000 beneficiars emsaxureba (maTgan 10,000 iZulebiT gadaadgilebuli piria). miznobrivi socialuri daxmarebis sqema 408,367 beneficiars moicavs, romelTa 56%-i qalia. biznesis garemos gaumjobeseba kvlav grZeldeba. gafarTovda gadasaxadebis eleqtronulad deklarirebis sistema, romelmac yvela saxis gadasaxadi moicva. amis Sedegad 2010 wels yvela deklaraciis 75%-i eleqtronuli formiT iyo Semotanili (magaliTisaTvis, 2009 wels es maCvenebeli mxolod 10%-s udrida). saqarTvelos bankebis asociaciam korporaciuli marTvis nebayoflobiTi kodeqsi miiRo. mcire da saSualo sawarmoebs regulirebis tvirTi kidev ufro Seumsubuqda sazogadoebrivi momsaxurebis centris Camoyalibebis, sxvadasxva licenziebis, nebarTvebis da sertifikatebis miRebis procedurebis gamartivebis da informaciis wvdomis gaumjobesebis Sedegad.
9
18. winsvla aRiniSneba instituciuri reformebis ganxorcielebis pro-cesSic. saxelmwifo seqtoris finansuri marTvis reformis strategiuli dokumentis damtkicebisa da etapobrivi ganxorcielebis Sedegad umjo-besdeba saxelmwifo resursebis marTva. mimdinareobs programuli biujetis etapobrivi danergva (2010 fiskalur wels igi dainerga sam saministroSi, xolo 2011 fiskalur wels _ 6 saministroSi); gaZlierda sainvesticio programebis Sedgenis praqtika da dainerga adgilobrivi biujetebis sistema mTeli qveynis masStabiT. 2010 wels kontrolis palatis mier finansuri auditis axali meTodologiis danergva win gadadgmuli mniSvnelovani nabiji iyo saukeTeso saerTaSoriso praqtikis danergvis gzaze (INTOSAI-is auditoruli standartebis CaTvliT). amiT myari safuZveli Seiqmna saxelmwifo finansebze zedamxedvelobis da angariSgebis gaumjobesebis TvalsazrisiT. 2010 wels miznobrivi socialuri daxmareba kidev ufro gaumjobesda _ igi sul ufro metad efeqtiani da saWiroebaze morgebuli gaxda (erT sul mosaxleze gamoyofili daxmarebis moculoba TveSi 12 laridan 24 laramde gaizarda ojaxis damatebiTi wevrebisaTvis). xelisuflebam gaaumjobesa sabaJoze riskebis marTvis sistema; mniSvnelovnad Semcirda im deklaraciebis raodenoba, romlebic fizikur Semowmebas gadian (`wiTeli derefani~). gzebis mSenebloba/reabilitaciaSi Cadebuli investiciebis kvaldakval umjobesdeba gzebis usafrTxoebac. amis Sedegad gzebze moZraoba ara marto ufro swrafi, aramed ufro usafrTxoc gaxda.
... amas xels uwyobs dafinansebis didi wilis adreul etapze gamoyofa da gadaricxvebis swrafi tempi
19. TanamSromlobis strategiiT dagegmili finansuri resursebis umetesoba ukve gadanawilebulia proeqtebis mixedviT da maTi didi wili gadairicxa. TanamSromlobis strategia iTvaliswinebda saxsrebis mniSvnelovani wilis sawyis etapze gacemas, rac mTavrobis mier krizisis Sedegebis daZlevis saWiroebiT iyo gamowveuli. Sedegad, saerTaSoriso ganviTarebis asociaciam da rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso bankma 2010 fiskalur wels daaxloebiT $290 milionis odenobis axali dafinanseba gamoyo, xolo 2011 fiskalur wels _ $95 milionis odenobis. msoflio bankis mier gamoyofili dafinansebis (retroaqtiuli dafinansebis CaTvliT) kargad dagegmili aTvisebis Sedegad, 2010 fiskaluri wlis bolos msoflio bankis mier gadaricxvebis koeficientma 100%-s gadaaWarba.
20. saerTaSoriso safinanso korporaciam TanamSromlobis strategiis pe-riodi rekorduli donis investiciebiT daiwyo. 2009 fiskaluri wlis dasawyisSi saqarTveloSi investirebuli 224 milioni aSS dolaridan 190 milioni aSS dolari safinanso seqtors ergo. TanamSromlobis strategiis mimdinare periodSi sabanko seqtorma damatebiT 41 milioni aSS dolari miiRo, maT Soris, riskis marTvis produqtebisaTvis, vaWrobis dafinansebisa da mcire da saSualo sawarmoebisTvis gankuTvnili sakredito xazebisaTvis sabanko seqtoris aRdgenis mxardaWeris mizniT. amave dros, korporaciam gaaZliera Zalisxmeva uZravi qonebis, soflis meurneobasa da infrastruqturis sferoebSi samewarmeo saqmianobis ganviTarebis mimarTulebiT, rasac garkveuli dro dasWirdeba sainvesticio proeqtebis mosazidad.
10 11
portfelis xarisxi kargia, rac ganpirobebulia mTavrobis sruli Za lisxmeviT
21. bankis mimdinare portfeli 10 sainvesticio proeqtisgan Sedgeba. maTgan yvela, erTis garda, damakmayofileblad aris Sefasebuli. 2013 fiskaluri wlis bolosaTvis portfelSi arsebuli proeqtebis raodenoba 10-dan 5-mde Semcirdeba, Tumca, sesxis saSualo moculoba gaizrdeba. arsebobs mxolod erTi problemuri proeqti - aRmosavleT-dasavleTis Cqarosnuli avtomagistralis keTilmowyobis meore proeqti, rac kontraqtorebis mier garemos dacvis moTxovnebis SeusruleblobiT aris gamowveuli. mTavrobam ukve miiRo saTanado zomebi am problemis mosagvareblad. saerTaSoriso safinanso korporaciis portfeli (amJamad gamoyofilia 320 milioni aSS dolari) karg mdgomareobaSia, garda erTi investiciisa uZravi qonebis/sacalo seqtorSi, romelic restruqturizaciis procesSi imyofeba.
22. saTanado yuradReba eTmoba proeqtis ganxorcielebis SesaZleblobebis gaZlierebas Sesabamisi funqciebis samTavrobo organoebSi integrirebis gziT. bankis mier dafinansebul axal proeqtebs samTavrobo struqturebi axorcieleben. yvela finansuri nakadis gadaricxva xdeba samTavrobo xazinis erTiani angariSis meSveobiT. 2010 wlidan dainerga bankis Tanxebis eleqtronuli gadaricxvis sistema da saqarTvelo misi erT-erTi pirveli momxmarebeli gaxda. banki gaagrZelebs mTavrobis mxardaWeras saxelmwifo finansebis marTvasTan dakavSirebuli sirTuleebis mogvarebis mizniT. saxelmwifo seqtoris buRaltruli aRricxvis saerTaSoriso standartebis (IPSAS) danergvis gegmis farglebSi saxelmwifo seqtoris modificirebuli sakaso meTodiT warmoebuli buRaltruli aRricxvis standartebi 2010 wels ukve pilotirebul iqna 11 organizaciaSi. mosalodnelia saxelmwifo seqtoris buRaltruli aRricxvis saerTaSoriso standartebis danergvis uwyveti progresi mTliani saxelmwifo seqtoris mier. aseve, igegmeba kontrolis palatis mier sruli Sesabamisoba finansuri auditis axal meTodologiasTan.
sakonsultacio momsaxurebam xels uwyobs investiciebs da dialogs warmarTvas
23. analitikurma da sakonsultacio momsaxurebam kidev ufro Seuwyo xeli programis ganxorcielebas. saxelmwifo xarjebis programuli samuSaos farglebSi kapitaluri biujetis, aseve xarjebis efeqtianobis Sesaxeb SemuSavebuli analitikuri dokumentebi xels uwyobs politikasTan dakavSirebuli dialogis warmoebas saxelmwifo finansebis marTvis da fiskaluri konsolidaciis Taobaze. siRaribis mimdinare Sefaseba iZleva rogorc ekonomikuri zrdis cvalebadi modelebis, ise ZiriTadi socialuri programebis siRaribeze gavlenis sasargeblo analizs. soflad sainvesticio garemos mimdinare Sefaseba xels Seuwyobs soflis mosaxleobis winaSe arsebuli problemebis kvlevas ojaxebis, fermebisa da arasafermo doneze. Sefaseba damatebiT stimuls miscems mTavrobasTan dialogs soflis meurneobis politikis sakiTxebze. Sefasebis Sedegad moZiebuli informacia aseve gamoyenebul iqneba bankis mier kaxeTis regio-nuli proeqtis dagegmvisas.
11
24. satrasto fondebi bankis strategiis integrirebul nawils warmoadgens da xels uwyobs rogorc instituciur ganviTarebas sakvanZo sferoebSi, ise proeqtebis ganxorcielebas. bolo periodSi gamoyofili satrasto fondebi mxars uWers samTavrobo prioritetebs iseTi RonisZiebebis dafinansebiT, rogorebicaa: iZulebiT gadaadgilebuli pirebis sacxovrebeli pirobebis gaumjobeseba evrokavSiris TanadafinansebiT, saqarTvelos uwyveti monawileoba mowafeTa saganmanaTleblo miRwevebis saerTaSoriso SefasebaSi da Tbilisis kapitaluri investiciebis dagegmvis gaZliereba (ix. punqti 31 da cxrili 3).
25. saerTaSoriso safinanso korporacia axorcielebs sakonsultacio momsaxurebis farTo speqtrs. finansur seqtorSi xorcieldeba treningebi da konsultaciebi korporaciuli marTvis sakiTxebze, agreTve, SerCeuli bankebis riskebisa da portfelis marTvis diagnostika. finansuri seqtoris farglebs gareT korporaciam daiwyo sursaTis uvneblobasTan dakavSirebuli sakonsultacio proeqti, romlis farglebSi tardeba miznobrivi seminarebi sursaTis mwarmoeblebisTvis. saerTaSoriso safinanso korporacia aseve uwevs konsultaciebs mTavrobas mcire da saSualo sawarmoebis sagadasaxado politikisa da procedurebis gamartivebis, gzebis mSeneblobis sferoSi saxelmwifo da kerZo seqtoris TanamSromlobis dagegmvis mimarTulebiT. korporaciam daasrula korporaciuli marTvis proeqti, romelic miznad isaxavda korporaciuli marTvis samarTlebrivi bazis gaZlierebas kerZo seqtorTan da mTavrobasTan konsultaciebis gziT da kerZo kompaniebSi saTanado praqtikis pilotirebas. 2010 safinanso wels korporaciam daasrula samewarmeo garemos xelSewyobis proeqti, romelic mimarTuli iyo mcire da saSualo sawarmoebisTvis regulirebis tvirTis Semsubuqebisken. ekonomikuri saqmianobis diversifikaciis, dasaqmebisa da eqsportis xelSewyobis mizniT, korporaciam ganaxorciela samrewvelo seqtoris konkurentunarianobis kvleva. kvleva miznad isaxavda mTavrobisaTvis rekomendaciebis miwodebas mrewvelobis im dargebis Taobaze, romlebic yvelaze perspeqtiulia ekonomikuri zrdis TvalsazrisiT.
…. mas Tan erTvoda farTo sazogadoebis informirebis gaZlierebuli Zalisxmeva da axlo TanamSromloba evrokavSirTan da sxva donorebTan
26. msoflio bankis jgufma gaaZliera samoqalaqo sazogadoebis informireba da masTan komunikacia da TanamSromloba. komunikaciis mxardaWeris mizniT, msoflio bankisa da mTavrobis mWidrod TanamSromlobiT, Catarda mravali seminari da RonisZieba. ganxiluli iyo strategiuli sakiTxebi iseT sferoebSi, rogorebicaa: samewarmeo garemo, jandacvis seqtoris funqcionireba, regionuli ganviTareba, soflis meurneoba, umaRlesi ganaTleba, socialuri dacva da sagzao usafrTxoeba. banki aseve axorcielebda regularul konsultaciebs samoqalaqo sazogadoebis jgufebTan akademiuri dawesebulebebis CaTvliT. amave dros, grZeldeba donorTa koordinacia rogorc erToblivi saWiroebebis Sefasebis Sesaxeb progresis angariSis konteqstSi, ise bankis saqmianobebis sxva sferoebSi, maT Soris, sagzao, jandacvis, saxelmwifo finansebis marTvis seqtorebSi, iZulebiT gadaadgilebuli pirebis daxmarebis da soflis meurneobisa
12 13
da siRaribis donis analizis mimarTulebiT. ramdenime donori, maT Soris, niderlandebis mTavroba, evrokavSiri da SvedeTis saerTaSoriso ganviTarebis saagento (SIDA), Tanadafinansebas uwevs bankis mier dafinansebul proeqtebs. bevri sxva proeqtis dafinanseba paralelurad xdeba. bankis gundi mudmivad aris CarTuli donorTa mxridan dafinansebis mobilizebaSi. banki aseve anazRaurebad momsaxurebas uwevs aTaswleulis gamowvevis korporacias regionuli infrastruqturis ganviTarebis proeqtis zedamxedvelobaSi.
IV. TanamSromlobis strategiis SemoTavazebuli cvlilebebi
mTavroba dainteresebulia damatebiTi daxmarebis miRebiT; gazrdili finansuri resursebi xels Seuwyobs saqarTvelos ekonomikis aRdgenis process
27. TanamSromlobis strategiis ganxorcielebis angariSi iTvaliswinebs 235 milioni aSS dolaris odenobiT damatebiT dafinansebas 2012-2013 wlebSi. dafinansebas ganaxorcielebs rogorc saerTaSoriso ganviTarebis saagento, ise rekonstruqciis da ganviTarebis saerTaSoriso banki. saerTaSoriso ganviTarebis saagentos sasesxo paketi 2012-2013 fiskaluri wlebisTvis 160 milioni aSS dolaris odenobisaa. Tumca, es Tanxa indikaciuria da gulisxmobs saerTaSoriso ganviTarebis saagentos dafinansebis imave moculobas IDA-16-is periodSi (2012-2014 fiskaluri wlebi), ra moculobac iyo IDA-15-is periodSi (2009-2011 fiskaluri wlebi). dafinansebis saboloo odenoba damokidebuli iqneba: (i) saerTaSoriso ganviTarebis saagentos arsebuli resursebis moculobaze, (ii) saqarTvelos reitingze, (iii) saerTaSoriso ganviTarebis saagentos sxva msesxeblebis reitingsa da daxmarebis pirobebze, (iv) saerTaSoriso ganviTarebis saagentos mier saqarTvelos daxmarebis pirobebze da (v) saerTaSoriso ganviTarebis saagentos (IDA) daxmarebis mimRebi qveynebis raodenobaze. ramdenadac saerTaSoriso ganviTarebis saagentos (IDA) dafinansebis gacema warmoebs nasesxobis specialuri uflebiT (SDR), gamoyofili Tanxis ekvivalenti aSS dolariT damokidebuli iqneba gacvlis kursze da SeiZleba Seicvalos.
28. rekonstruqciis da ganviTarebis saerTaSoriso bankma 2012-2013 fis-ka lur wlebSi damatebiT 75 milioni aSS dolari gamoyo. dafinansebis saboloo odenoba damokidebuli iqneba saqarTvelos maCveneblebze, rekonstruqciis da ganviTarebis saerTaSoriso bankis dafinansebis SesaZleblobebze, moTxovnaze sxva msesxeblebis mxridan da globalur ekonomikur ganviTarebaze. mTavrobis mxridan rekonstruqciis da ganviTarebis saerTaSoriso bankis damatebiTi dafinansebis moTxovna ganpirobebulia ganviTarebis saWiroebiT da grZelvadiani dafinansebis efeqtianad gamoyenebis kargi gamocdilebiT.
ekonomikis aRdgenis periodSi bankis intervenciebi strategiis ori mimarTulebis urTierTgadakveTaze iqneba mimarTuli
13
29. bankis axali programebi mxars dauWers TanamSromlobis strategiis orive mimarTulebas (ix. cxrili 2 da naxazi 1). banki kvlav daafinansebs ganviTarebis politikis yovelwliur RonisZiebebs, romlebic miznad isaxavs socialuri usafrTxoebis qselis gaumjobesebas, fiskaluri efeqtianobis gaZlierebasa da konkurentunarianobis Semdgom amaRlebas. ganxorcieldeba damatebiTi investiciebi meorad da adgilobriv gzebSi, rac xels Seuwyobs Sida kavSirebis gaumjobesebas da bazrebTan da momsaxurebasTan wvdomas, gansakuTrebiT soflad. es investiciebi aseve daexmareba moklevadiani samuSao adgilebis Seqmnas da ekonomikuri mdgomareobis gaumjobesebas. regionuli ganviTarebis programis (romelic SemuSavdeba saerTaSoriso safinanso korporaciasTan erTad da romlis pilotirebac kaxeTSi ganxorcieldeba) momzadebisas gaTvaliswinebul iqneba sainstitucio garemos xarisxis analizi (gansakuTrebiT momsaxurebis miwodebis sferoSi), arsebuli infrastruqturis adekvaturoba (gansakuTrebiT satransporto kavSirebi TbilisTan da savaWro lojistika) da miznobrivi intervenciebis ganxorcielebis SesaZlebloba SerCeul seqtorebSi ekonomikuri zrdis xelSewyobis mizniT. programis saboloo struqtura _ institutebis, in-frastruqturis da intervenciebis erToblioba _ Camoyalibdeba aRni-Snuli analizis Sedegad miRebuli informaciisa da saerTaSoriso gamocdilebis gaTvaliswinebiT. aRniSnuli programebi, iseve, rogorc analitikuri samuSao (ix. qvemoT), TanamSromlobis strategiis orive mimarTulebas gaaZlierebs.
14 15
cxrili 2: saqarTvelo – dagegmili da faqtobrivi dafinanseba
CPS sesxebis programa( IDA da IBRD, $ mln.)
CPS angariSis mixedviT sesxebis dazustebuli programa(IDA da IBRD, $ mln.)
2010 fiskaluri wlis gegma 2010 fiskaluri wlis
faqtobrivi Sesruleba sul
aqedan IDA
aqedan IBRD
DPO 1 aRmosavleT-dasavleTis avtomagistrali-I (damatebiTi dafinanseba)aRmosavleT-dasavleTis avtomagistrali-IIIkaxeTis gzebi
sul 2010 fiskaluri wlisaTvis
$85$23
$147
$40
$295
DPO 1 aRmosavleT-dasavleTis avtomagistrali-I (damatebiTi dafinanseba)
aRmosavleT-dasavleTis avtomagistrali-IIIkaxeTis gzebi
sul 2010 fiskaluri wlisaTvis
$85$28
$147
$30
$290
$85
$85
$28
$147
$30
$205
2011-2013 fiskaluri wlebis gegma
2011 fiskaluri wlis faqtobrivi da dagegmili maCveneblebi
DPO 2/3 sxva gaunawilebeli saxsrebi
sul 2011-2013 fiskaluri wlebisaTvis
$45$56
$101
DPO 2 regionuli da municipaluri infrastruqtura (damatebiTi dafinanseba)katastrofis riskisagan dazRvevis krediti sul 2011 fiskaluri wlisaTvis
$50$45
$5*
$100
$40$11.5
$5
$56.5
$10$33.5
$43.5 2012 fiskaluri wlis gegma
DPO 3Sidasaxelmwifoebrivi da adgilobrivi gzebi 2regionuli ganviTareba I
sul 2012 fiskaluri wlisaTvis
$40
$40$50
$130
$40
$40
$80
$50
$50
2013 fiskaluri wlis gegma
DPO (axali seria)Sidasaxelmwifoebrivi da adgilobrivi gzebi 2 (damatebiTi dafinanseba)regionuli ganviTareba II
sul 2013 fiskaluri wlisaTvis
sul 2012-2013 fiskaluri wlebisaTvis
$40
$30$50
$120
$250
$40
$30$10
$80
$160
$40
$40
$90
mTliani sesxebi 2010-2013 fiskalur wlebSi $396
mTliani sesxebi 2010-2013 fiskalur wlebSi** $640 $301.5 $338.5
* moicavs IDA-s regionuli kreditis $3.5 milioni aSS dolaris ekvivalentur Tanxas. ** IDA-16-is da IBRD-is mier faqtobrivad gamoyofili moculobebi SeiZleba Seicvalos, sax-srebis xelmisawvdomobis Sesabamisad.
15
grafa 1: msoflio bankis jgufis ZiriTadi RonisZiebebis Sesabamisoba or mimarTulebasTan
30. saerTaSoriso safinanso korporacia gaagrZelebs uZravi qonebis seqtorSi investirebis SesaZleblobebis Ziebas, ZiriTadad strategiis meore mimarTulebis mxardaWeris mizniT. hidroenergetikas, soflis meurneobasa da infrastruqturas korporacia ganixilavs, rogorc ganviTarebis maRali potencialis mqone seqtorebs. korporacia aseve did yuradRebas uTmobs sakonsultacio programebis warmatebul ganxorcielebas korporaciuli marTvisa da bankebisaTvis riskebisa da portfelis marTvis analizis TvalsazrisiT, sursaTis uvneblobis sferoSi, mcire da saSualo sawarmoebis sagadasaxado reJimis gamartivebis da sagzao seqtorSi _ saxelmwifo da kerZo seqtoris TanamSromlobis mimarTulebiT.
31. satrasto fondebi afinansebs 11 proeqts, romelTa saerTo Rirebuleba daaxloebiT 21.7 milioni aSS dolaria (ix. cxrili 3). es resursi Tanadafinansebas uwevs mimdinare proeqtebs da, aseve, uzrunvelyofs dargobriv diagnostikas da strategiebis SemuSavebas, rasac emyareba bankis dialogi da SesaZlo intervenciebi.
mowyvladoba konkurentunarianoba da zrda
— siRaribis donis programuli Sefaseba— frinvelis gripis proeqti— axalgazrdobis mxardaWeris proeqti (JSDF)— iZulebiT gadaadgeile-bul pirTa Temis ganviTarebis proeqti da SPF granti
— ganviTarebis politikis RonisZiebebi — Sidasaxelmwifoebrivi da adgilobrivi gzebis proeqtebi— municipaluri ganviTarebis proeqti da TF— jandacvis da ganaTlebis mimdinare proeqtebi— saxelmwifo xarjebis Sefaseba— SemoTavazebuli regionuli ganviTarebis proeqtebi — konsultaciebi safinanso seqtorSi
— IFC rekomendaciebi saxelmwifo da kerZo seqtoris TanamSromlobasTan dkavSirebiT energetikis da transportis sferoebSi— IFC operaciebi safinanso da uZravi qonebis seqtorebSi— mravalsixSiriani internet kavSiri da konkurentunarianoba TF— unar-Cvevebis kvleva samxreT kavkasiis regionSi— zrdis wyaroebis analizi— kapitaluri investiciebi IDF
16 17
cxrili 3: satrasto fondebis dafinansebiT mimdinare proeqtebi
proeqtiTF
programa /donori
damtkicebuli Tanxa ($ mln.)
gadmouricxavi Tanxa($ mln.)
damtkicebda (fiskaluri
weli)
ixureba (fiskaluri
weli)
soflis ganviTareba PHRD $4.50 $2.89 2005 2011frinvelis gripisa da pandemiisaTvismzadyofnis da reagirebis proeqti
PHRD $1.40 $0.59 2007 2011
ganaTlebis sistemis gardaqmnisada ganmtkicebis proeqti
PHRD $4.95 $1.20 2007 2012
axalgazrdobis ganviTarebis da CarTulobis proeqti
JSDF $1.22 $0.66 2008 2012
iZulebiT gadaadgilebuli Temebis ganviTareba
SPF $2.21 $1.84 2009 2014
Tbilisis ganviTarebis strategia
CA $0.27 $0.17 2009 2012
ganaTlebis sistemis gardaqmnisada ganmtkicebis proeqti
Multiple $0.26 $0.06 2010 2011
ganviTarebis politikis RonisZiebebis meore faza (DPO 2)
Dutch TF $2.66 _ 2011 2011
regionuli municipaluri infrastruqturis ganviTareba
EU TF $3.71 $2.63 2011 2011
Tbilisis kapitaluri investiciebis dagegmva da biujetis Sedgena
IDF $0.35 $0.35 2011 2013
2013 wels mosaxleobis aRwerisadmi mosamzadebeli samuSaoebi
TFSCB $0.25 $0.25 2011 2013
sul $21.7 $10.64
TanamSromlobis strategia kvlav daefuZneba analitikur da sakonsultacio saqmianobas
32. analitikur da sakonsultacio saqmianobas didi mniSvneloba eniWeba da misi Sedegebi gaTvaliswinebulia bankis programebis SemuSavebisas. analitikuri da sakonsultacio saqmianobis programa xuT mimarTulebas moicavs _ zrdis wyaroebis kvleva, xarjebis efeqtianobis Sefaseba, siRaribis da uTanasworobis analizi, unar-Cvevebis kvleva da saerTaSoriso safinanso korporaciis sabanko da samewarmeo garemos sakiTxebTan dakavSirebuli sakonsultacio momsaxureba. es saqmianoba TanamSromlobis strategiis orive mimarTulebas exeba. kerZod, banki met yuradRebas dauTmobs zrdis wyaroebis analizs iseT sferoebSi rogorebicaa: regionuli konkurentunarianoba, soflis meurneoba, vaWroba, energetika da garemo. samuSao aseve xorcieldeba savaWro
17
integraciis mxardasaWerad samxreT kavkasiis regionis masStabiT. axlaxan dawyebuli regionuli mravalsixSiriani internet-kavSiris da konkurentunarianobis programis farglebSi momzaddeba saerTaSoriso da regionuli internetkavSirebis gaumjobesebis potencialis analizi, romelic gansakuTrebul yuradRebas gaamaxvilebs mcire da saSualo sawarmoebisTvis eleqtronuli resursebis ufro aqtiurad gamoyenebis SesaZleblobaze. fiskaluri sakiTxebis mimdinare analitikuri kvleva sxva aspeqtebs Soris aseve moicavs gzebis mimdinare teqnikuri momsaxurebis mdgradobis gaumjobesebis sakiTxs. siRaribis da uTanasworobis analizis Sedegad miRebul informaciaze dayrdnobiT SesaZlebeli iqneba iseTi strategiuli arCevanis gakeTeba socialuri politikis SerCevisas, romelsac maqsimalurad dadebiTi gavlena eqneba siRaribis daZlevaze. samxreT kavkasiis regionis masStabiT unar-Cvevebis kvleva yuradRebas gaamaxvilebs Sromis bazris, ganaTlebisa da gadamzadebis mniSvnelobaze bazarze moTxovnadi unar-Cvevebis gansaviTareblad. aRniSnuli analizis Sedegebi xels Seuwyobs mTavrobasTan dialogs strategiul sakiTxebze, sazogadoebis ukeT informirebas socialuri Tu ekonomikuri politikis sakvanZo mimarTulebebTan dakavSirebiT da mTavrobisTvis strategiuli rekomendaciebis SemuSavebas 2013 wlis arCevnebis Semdeg. amasTan erTad, aRniSnuli Sedegebi gaTvaliswinebuli iqneba bankis mier dafinansebis programis SemuSavebisas. banki aseve muSaobs saqarTveloSi ganxorcielebuli antikorufciuli reformis aRweraze. es samuSao miznad isaxavs mTavrobis im RonisZiebebis siRrmiseul analizs, romelTa Sedegad SesaZlebeli gaxda saxelmwifo uwyebebis mxridan gaweuli momsaxurebis korufciisagan gawmenda. saqarTvelos gamocdileba SesaZloa sasargeblo aRmoCndes sxva qveynebisTvis. amasTan, analizis Sedegad gamoikveTeba is amocanebi, romlebic jer kidev gadasaWreli rCeba.
V. riskebi
miuxedavad imisa, rom riskebi Semcirda, isini kvlavac mniSvnelovan doneze rCeba
33. TanamSromlobis strategiis moqmedebis periodSi gamoikveTa qveynisaTvis arsebuli ekonomikuri riskebi. 2009 wels momzadebuli TanamSromlobis strategia Semdeg riskebze amaxvilebda yuradRebas: ganaxlebuli regionuli konfliqtidan momdinare riskebi, Sidapolitikuri daZabulobis zrda, gaxangrZilvebuli globaluri ekonomikuri krizisi da stiqiuri ubedurebebi. ukanaskneli ori wlis ganmavlobaSi regionuli konfliqti ar gamZafrebula, mimdinareobs gamosavlis mSvidobiani gzebis Zieba. Sidapolitikuri daZabuloba Sesustda. es aisaxa 2010 wels Catarebul adgilobriv arCevnebSi, maT Soris Tbilisis meris arCevnebSi. Tumca, daZabuloba SesaZlebelia ganaxldes 2012 wels dagegmili saparlamento arCevnebisaTvis mzadebis periodSi. sakvebi produqtebis da komunaluri momsaxurebis fasebis zrda aseve qmnis socialuri daZabulobis risks. globaluri masStabiT moTxovnis zrda xels uwyobs saqarTvelos ekonomikis gajansaRebas. miuxedavad imisa, rom riskebi mniSvnelovan safrTxes uqmnis mdgrad da aqtiur ekonomikur gajansaRebas, bolo drois tendenca iZleva garkveuli optimizmis sababs. saerTaSoriso savaluto fondis mimdinare
18 19
programa Tanmimdevrulad xorcieldeba da ucxouri valutis pozicia gacilebiT jansaRia, vidre TanamSromlobis strategiis SemuSavebis periodSi. bankebis mxridan sakredito SezRudvebis Semsubuqebas SesaZloa mohyves adgilobrivi investorebis ndobis aRdgena. saqarTvelos sagareo valis maCvenebeli gonivrulobis farglebSi rCeba, magram fiskaluri sivrcis mier axal moulodnel Sokze reagirebis unari axla gacilebiT SezRudulia. saqarTvelo kvlavac mgrZnobiarea stiqiuri ubedurebebis mimarT. stiqiuri ubedurebebisgan dazRvevis SemoTavazebuli fondi ojaxebs, fermebsa da firmebs sTavazobs axal safinanso instruments klimaturi pirobebis cvlilebiT da geologiuri safrTxeebiT gamowveuli zaralisgan Tavis dasacavad.
19
19 1
dan
arT
i 1:
saq
arT
vel
o: 2
010-
2013
fis
kal
ur
i wl
ebis
qve
yana
sTan
Tan
amSr
oml
obi
s st
rat
egii
s S
edeg
ebis
mat
ric
a
CPS
-is
mima
rT
ul
eba
#1:
ko
nfl
iqt
is S
emd
gomi
saW
iro
ebeb
is u
zr
unv
elyo
fa
da
mowy
vlad
obi
s d
aZl
eva
mTav
ro
bis
umT
avr
esi
amo
can
ebi
•
makr
o d
a fis
kal
uri
stab
ilurobi
s Se
narCu
neba
. ek
ono
miku
ri
zrdis
xel
Sewy
oba
rogo
rc 2
010
wel
s, i
se S
emdgo
m pe
rio
dSi
(z
rd
is t
empi
s, i
nfl
acii
s d
oni
s, s
axel
mwif
o s
agar
eo v
alis
od
eno
bis
moni
to
rin
gi)
;
•
bank
ebis
mi
er me
ti
sesx
ebis
ga
cem
a, Zl
ieri
saba
nko da
sazed
amxe
dve
lo si
stem
is Se
qmna
, rome
lic
ke
rZo
se
qtoris
zrdas
Se
uwy
obs
xel
s (b
anke
bis
mier
gac
emul
i se
sxeb
is r
aoden
obi
s, u
imed
o v
aleb
is o
den
obi
s mo
nitorin
gi d
a sx
va);
•
samu
Sao a
dgi
leb
is S
eqmn
a da
Sena
rCu
neba
(umu
Sevr
obi
s doni
s mo
nitorin
gi);
•
swav
lis
Sed
egeb
is g
aumj
obe
seba
(mo
nitorin
gis
ganx
orcie
leb
a T
IMS
S-i
sa d
a P
IRL
S-i
s mi
er);
•
socia
luri
dax
mareb
isa
da
moms
axureb
is
gafar
Toeb
a,
socia
luri
usa
frTxo
ebis
qs
eleb
is,
same
dic
ino
dax
mareb
is
da
iZul
ebiT
gad
aadgi
leb
ul
pir
Ta
dax
mareb
is C
aTvl
iT (Se
fas
deb
a si
Rat
akis
done
ebis
mix
edvi
T).
Zir
iTad
i pr
obl
emeb
i d
a d
abr
kol
ebeb
i:
•
saga
reo
va
Wrobi
s, ucxo
eTid
an ful
adi
gadar
icxv
ebis
a da
kapi
tal
is Se
modin
ebis
kl
eba
amcir
ebs
ekono
miku
r zrdas
da
fis
kal
ur s
ivrces
;
•
agvi
stos
konf
liq
tma
da
mTl
iani
Sid
a pr
oduqt
is z
rdis
Sen
eleb
am S
eiZl
eba
gazar
dos
siRar
ibis
done
;
•
gaumj
obe
seba
s sa
Wiroeb
s sa
xel
mwif
o a
dmi
nist
rir
eba, x
arjeb
is m
arTva
da
saxe
lmw
ifo S
esyi
dve
bi;
•
ekono
miki
s Se
dar
ebiT
nel
i zrda
kerZo
seq
torSi
sam
uSa
o a
dgi
leb
is S
eqmn
is S
esaZ
leb
loba
s am
cir
ebs
da
zrdis
umu
Sevr
obi
s done
s;
•
kerZo
seq
toris
sic
ocxl
isuna
ria
nobi
saTvi
s sa
Wiro d
afin
anse
ba a
ras
akma
ris
ia;
•
jan
dac
vis
seqt
ori
priv
atiz
ebul
ia,
aucil
ebel
ia
xel
misa
wvdomi
(iaf
i)
same
dic
ino
moms
axureb
is
uzrunv
elyo
fa
da
moms
axureb
is x
aris
xis
gaumj
obe
seba
;
•
und
a ga
far
Tovd
es R
arib
ebis
miz
nobr
ivi
dax
mareb
is q
mediT
i si
stem
a da
moic
vas
rac
Sei
Zleb
a me
ti
Rar
ibi
adam
iani
;
•
zoga
di
gana
Tl
ebis
sf
eroSi
mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esis
Se
narCu
neba
ku
rik
ul
umi
s ref
ormi
s Se
mdgo
mi
gaRrma
vebi
s,
masw
avl
ebl
ebis
Tvi
s ga
nkuTvn
ili
meti
tren
inge
bis
da
daw
yebi
Ti
da
saSu
alo s
kol
ebis
uva
rgi
si f
izik
uri
infras
truqt
uris
rea
bil
itac
iis
gziT
(rome
lic
amc
ireb
s sw
avl
ebis
Sed
egeb
s);
•
adgi
lobr
ivi
infras
truqt
uris
(wy
almo
marag
eba, g
zeb
i da
a.S.
) mn
iSvn
elova
ni g
aumj
obe
seba
.
21
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
samo
qmed
o s
fer
o 1
: eko
nomi
kur
i st
abil
ur
obi
s Se
nar
Cune
ba d
a sa
muSa
o a
dgi
leb
is S
eqmn
a Se
deg
i 1:
sax
elmw
ifo
res
ur
sebi
s ma
rT
vis
gau
mjo
bese
ba
_ m
Tav
ari
indik
atori
(Tav
dap
irve
li
varia
nti):
fis
kal
uri
def
icit
is m
arTva
ar
ainf
lac
iuri
gziT
, umT
avres
i so
cia
luri
moms
axureb
is
uzrunv
elyo
fiT
(20
09 w
els
arse
bul
i vi
Tar
eba: f
iska
luri
def
icit
i 9%
-i. mi
zan
i:
def
icit
is T
andaT
anobi
T
Semc
ireb
a fis
kal
uri
mdgr
adobi
s Se
saba
misa
d.
socia
lur m
oms
axureb
aTa
wil
i sa
xel
mwif
o b
iujet
Si 2
009
wel
s 36
%-s
Sea
dge
nda. m
izan
i _
arav
iTar
i Se
mcir
eba
rea
lur
gamo
saxu
leb
aSi).
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i (T
avd
apir
vel
i va
ria
nti)
: bi
uj
etis
mo
mzad
eba
misi
Se
sru
leb
is s
afu
Zvel
ze
(a
rse
bul
i vi
Tar
eba:
ar
sad
xd
eba.
mi
zan
i _
5 s
amin
ist
ro
Si
dan
erg
va)
_ m
Tav
ari
indik
atori
(gan
axl
ebul
i va
ria
nti):
fis
kal
uri
def
icit
is
marTva
arai
nfl
aciu
ri
gziT
, umT
avres
i so
cia
luri
moms
axureb
is
uzrunv
elyo
fiT
(20
09
wel
s ar
sebu
li
viTar
eba:
fis
kal
uri
def
icit
i 9%
-i.
mizan
i: d
efic
itis
Tan
daT
anobi
T S
emcir
eba
fis
kal
uri
mdgr
adobi
s Se
saba
misa
d. 20
09 w
els
saxe
lmw
ifo b
iujet
Si
socia
luri
xarjeb
is w
ili
36%
-s S
eadge
nda. m
izan
i _
saxe
lmw
ifo b
iujet
Si
socia
luri
xarjeb
is w
ili
ar u
nda
Semc
irdes
).
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i (S
eswo
reb
ul
i va
ria
nti)
: bi
ujet
is m
omz
adeb
a mi
si
Sesr
ul
ebis
saf
uZv
elze
(arse
bul
i vi
Tar
eba: a
rsa
d
xdeb
a. m
izan
i _ 5
sa
mini
stroSi
dan
ergv
a).
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: fis
kal
uri
def
icit
i Tan
daT
an S
emcir
da
da
imav
droul
ad
gagr
Zel
da
ZiriT
adi
socia
luri
moms
axureb
is x
elSe
wyoba
. ms
ofl
io
bank
is T
anam
Srome
lTa
Sefas
ebiT
201
0 we
ls
fis
kal
uri
def
icit
is
maCv
eneb
eli
6.6-
s udrid
a, x
ol
o
biujet
is s
ocia
luri
xarjeb
i 36
%-i
s done
ze
dar
Ca. 20
11 w
lis
aTvi
s dag
egmi
li
maCv
eneb
elia
38.
2%-i
.
_ m
iReb
ul
iqn
a `s
axel
mwif
o
fin
anse
bis
marTvi
s po
lit
ikis
ref
ormi
s xe
dva
~.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: 20
10 w
lis
kan
onS
i bi
ujet
is S
esax
eb s
ainf
orma
cio
dan
arTis
sax
iT S
evid
a sa
mi m
xarjve
li
erTeu
lis
(iu
stic
iis,
gan
aTl
ebis
a,
mecni
ereb
is d
a Sr
omi
sa d
a so
cia
luri
dac
vis
sami
nist
roeb
is) bi
ujet
i,
rome
lic
Sed
egeb
is s
afuZv
elze
iqna
Se
dge
nil
i; 2
011
wlis
biu
jet
is
kano
nSi
es p
raq
tik
a ga
vrcobi
l i
qna
kidev
eqv
s mx
arjve
l u
wyeb
aze
(ix.
sa
informa
cio
dan
arTi).
mimd
inar
e se
sxeb
i: saj
aro
seqt
oris
fin
ansu
ri
marTvi
s ref
ormi
s mx
ardaW
eris
proeq
ti,
reg
ionu
li
da
muni
cip
aluri
ganv
iTar
ebis
pr
oeq
teb
i; f
iska
lur d
a sa
biujet
o p
ol
itik
asTan
dak
avSi
reb
iT D
PO
-ebi
s se
ria
;
AA
A: `q
veyn
is e
kono
miku
ri
memo
ran
dumi
~ ek
ono
miku
ri
zrdis
xel
Sewy
obi
s Se
saxe
b.
saxe
lmw
ifo x
arjeb
is
ganx
ilva
. P
EF
A,
CP
A,
AA
da
RO
SC–
is S
emdgo
mi
Roni
sZie
bebi
.
Zir
iTad
i sa
erT
aSo
ris
o
par
tni
or
ebi:
IM
F,
EU
, A
DB
, Sv
edeT
i, n
ider
lan
deb
i.
20
21
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
g
aTva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
og
res
i
mso
fl
io b
anki
s j
gu
fis
pr
og
ram
a d
a pa
rt
nio
reb
i
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
adgil
obr
ivi
sabi
ujet
o
sist
emis
Seq
mna
da
dan
ergva
(arse
bul
i vi
Tar
eba
_ a
rsa
d a
ris
dan
ergil
i, m
izan
i _ s
istem
is
dan
ergva
69
adgil
obr
iv
Tvi
Tmm
arTve
loba
Si).
Sed
egi
2: Z
iriT
adi
fin
ansu
ri
inst
itu
teb
is m
uSa
obi
s g
aumj
obe
seba
_
mT
avar
i in
dik
ato
ri
(Tav
dap
irve
li
var
iant
i): IFC
xel
s uwy
obs
sis
tem
uri
bank
ebis
fin
ansu
r g
aZl
iereb
asa
da
maT
mier
ses
xebi
s gac
emas
(sx
vadas
xva
saba
nko i
ndik
atoreb
i, m
aT
Soris
, se
sxis
gac
emis
done
ebi
da
uim
edo s
esxe
bi).
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i (S
eswo
reb
ul
i va
ria
nti)
: qa
rTul
i ba
nkeb
is
fin
ansu
ri
sijan
saRe
da
sesx
ebis
done
gau
mjobe
seba
200
9 wl
is
seqt
embr
is m
aCve
nebl
ebTan
Se
dar
ebiT
ka
pital
is a
dek
vaturobi
s ko
efic
iant
i _ 2
0.2;
uku
geb
a aq
tiv
ebze
_1.
4;
……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………… uim
edo s
esxe
bis
done
_
18.2
; l
ikvi
durobi
s ko
efic
ient
i _ 4
4.7;
se
sxeb
isa
da
dep
ozit
ebis
Tan
afar
doba
_1
43
.
Sed
egi
miR
weu
lia
: mu
nicip
alit
eteb
isa
da
fin
ansT
a sa
mini
strosa
Tvi
s Se
muSa
vda
da
dai
nerga
sabi
ujet
o d
a fin
ansu
ri
marTvi
s si
stem
a; t
ren
ingi
gai
ares
yv
ela
muni
cip
alit
etis
Tan
amSr
oml
ebma
.
geg
miT
gaT
val
iswi
nebu
li
niSn
ul
i mi
Rwe
ul
ia: sab
anko
seq
torSi
IF
C-s
po
rtfel
i (amJ
amad
aReb
ul
i va
ldeb
ul
ebis
mocul
oba
a 2
48
mi
lio
ni a
SS d
ol
ari
3 ba
nkis
aTvi
s)
kargad
muSa
obs
. es
kl
ient
ebi
kome
rciu
li
bank
ebis
aqt
iveb
is
mTl
iani
mocul
obi
s 70
%-s
Sea
dgen
en.
klie
nteb
i TiT
qmis
yve
la
moTxo
vnas
ak
mayo
fil
eben
.
mimd
inar
e se
sxeb
i: sofl
is
reg
ione
bis
gan
viTar
eba
AA
A: fin
ansu
ri
seqt
oris
sa
kons
ul
tac
io
moms
axureb
a, t
eqni
kuri
dax
mareb
a gad
axdis
si
stem
is s
fer
oSi
, `s
afin
anso
seq
toris
Se
fas
ebis
gau
mjobe
sebi
s~
pirve
li
gran
ti.
IFC
: sae
rTaS
oris
o s
afin
anso
in
stit
uteb
is
koordin
ireb
ul
i mo
qmed
eba,
bank
ebis
kap
ital
is
adek
vaturobi
s da
lik
vidurobi
s, v
aWrobi
sa
da
mikr
odaf
inan
sebi
saTvi
s sa
kred
ito x
azeb
is
arse
bobi
s, r
iski
sa d
a uim
edo s
esxe
bis
marTvi
s,
agreT
ve, sx
va s
aban
ko
produqt
ebis
Ses
axeb
ba
nkeb
isaT
vis
rCe
vebi
s mi
wodeb
is
uzrunv
elsa
yofad
. Zi
riT
adi
saer
TaS
or
iso
pa
rt
nio
reb
i:
IMF
, E
BR
D,
AD
B,
OP
IC,
FM
O,
KfW
, D
EG
,
AD
B.
21
23
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
Sed
egi
3: d
asaq
mebi
s d
oni
s ga
umj
obe
seba
ban
kis
mier
d
afin
anse
bul
i pr
oeq
teb
is
Sed
egad
_
mTav
ari
ind
ikat
or
i: Sei
qmne
ba
msofl
io b
anki
s jgu
fis
mie
r
daf
inan
sebu
l p
roeq
teb
is
far
gleb
Si S
eqmn
ili
axa
li
samu
Sao a
dgi
li
(kac
i-Tve
)
(amJ
amin
del
i vi
Tar
eba
_
0, s
amiz
ne m
aCve
nebe
li
_ m
inim
um
30,0
00 k
aci-
Tve
).
`Tan
amSr
oml
obi
s st
rat
egii
s~
dam
tki
ceb
is S
emdeg
, 20
10 f
iska
luri
wlis
me-
3 kv
artal
is m
dgo
mareo
biT,
bank
is m
ier d
afin
anse
bul
proeq
teb
Si
Seiq
mna
daa
xloeb
iT 2
0,00
0 ka
c-
Tve
samu
Sao a
dgi
li.
mimd
inar
e se
sxeb
i:
reg
ionu
li
da
muni
cip
aluri
ganv
iTar
eba,
Sidas
axel
mwif
oeb
riv
i da
adgi
lobr
ivi
gzeb
i,
aRmo
savl
eT-d
asav
leT
is
avtoma
gist
ral
i I,
II,
III
, ka
xeTis
gzeb
i ax
ali
sesx
ebi:
Si
das
axel
mwif
oeb
riv
i da
adgi
lobr
ivi
gzeb
i 2
,
reg
ionu
li
ganv
iTar
eba.
AA
A: das
aqme
bis
bazris
an
aliz
i si
Rar
ibis
Se
fas
ebis
as, kr
izis
is
zeg
avl
ena
uZr
avi
qone
bis
seqt
orze.
IFC
: axa
li
inve
stic
iebi
uZr
avi
qone
bis
seqt
orSi
, ko
nkuren
tuna
ria
nobi
s Se
swav
la, m
cir
e da
saSu
alo
sawa
rmo
ebis
mxa
rdaW
era.
22
23
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
Sed
egi
4: g
anaT
leb
is x
aris
xis
gau
mjo
bese
ba
_ m
Tav
ari
indik
atori: i
m ba
vSvT
a pr
ocen
ti, r
oml
ebic
ga
umj
obe
sebu
li
erovn
ul
i sa
swav
lo g
egme
bis
mixe
dvi
T
swav
lobe
n (2
006
wel
s ar
sebu
li
viTar
eba
_ d
aaxl
oeb
iT 2
%-i
; mi
zan
i _ m
inim
um
75%
-i 2
012
wlis
aTvi
s).
mTav
ari
indik
atori: i
m ba
vSvT
a pr
ocen
ti,
roml
ebic
gau
mjobe
sebu
li
erovn
ul
i sa
swav
lo
gegm
ebis
mix
edvi
T
swav
lobe
n (2
006
wel
s ar
sebu
li
viTar
eba
_
daa
xloeb
iT 2
%-i
;
mizan
i _ m
inim
um
95%
-i 2
012
wlis
aTvi
s).
Tav
dap
irve
lad
dag
egmi
li
Sed
egi
miR
weu
lia
: bav
Sveb
is 8
0%
-i axa
li
erovn
ul
i sa
swav
lo g
egme
bis
mixe
dvi
T
swav
lobs
.
dag
egmi
li
niSn
ul
i Zi
riT
adad
mi
Rwe
ul
ia: ax
ali
erovn
ul
i sa
swav
lo
gegm
ebi
qvey
nis
yvel
a sk
ol
aSi
dai
nerga
me-
6 kl
aseb
is g
amokl
ebiT
. ge
gmiT
gaT
val
iswi
nebu
li
niSn
ul
i mi
Rwe
ul
ia: s
ertif
icir
eba
dai
wyo
2010
wel
s; s
ertif
icir
eba
gaia
ra
masw
avl
ebel
Ta
1.7%
-ma.
mimd
inar
e se
sxeb
i:
gana
Tl
ebis
APLII; g
ran
teb
i uma
Rl
esi
gana
Tl
ebis
sf
eroSi
. A
AA
: ga
naTl
ebis
seq
toris
Se
swav
la
una
r-C
veve
bisa
da
adam
ianu
ri
res
urse
bis
ganv
iTar
ebis
miz
niT
.
Zir
iTad
i sa
erT
aSo
ris
o
par
tni
or
ebi:
ia
poni
a,
dan
ia, Sv
edeT
i,
nider
lan
deb
i, E
U,
US
AID
,
UN
ICE
F.
samo
qmed
o s
fer
o 2
: so
cia
lu
ri
moms
axu
reb
is g
aumj
obe
seba
Se
deg
i 1:
miz
nobr
ivi
soc
ial
ur
i d
axma
reb
is m
ier
met
i ad
amia
nis
moc
va d
a mi
si e
feq
tia
nobi
s am
aRl
eba
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
socia
luri
dax
mareb
iT
mosa
rge
ble
uki
dures
ad R
arib
i mo
saxl
eobi
s pr
ocen
tul
i
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
socia
luri
dax
mareb
iT
mosa
rge
ble
uki
dures
ad
Rar
ibi
(Rat
aki)
2010
wel
s mo
saxl
eobi
s qv
eda
ori
kvin
til
is (uki
dures
ad R
atak
i mo
saxl
eobi
s) d
aaxl
oeb
iT 4
0%-m
a mi
iRo m
izno
briv
i so
cia
luri
dax
mareb
a.
mimd
inar
e se
sxeb
i:
DP
O
ganv
iTar
ebis
pol
itik
is
Roni
sZie
bebi
s ga
nxorcie
leb
a so
cia
luri
dac
vis
qsel
Si.
23
25
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
maCv
eneb
eli
(200
9 we
ls
arse
bul
i vi
Tar
ebiT
_ 3
0%-i
, sa
mizne
ma
Cven
ebel
i _ m
inim
um
50%
-i).
mosa
xleo
bis
procen
tul
i ma
Cven
ebel
i (2
009
wel
s ar
sebu
li
viTar
ebiT
_
30%
-i, sa
mizne
maC
vene
bel
i _ m
inim
um
50%
-i).
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: bi
ujet
idan
pir
dap
ir
socia
lur m
oms
axureb
ebze
gamo
yofil
i daf
inan
seba
200
8 wl
idan
20
09 w
lam
de
gai
zar
da
27%
-iT d
a 16
0 mi
lio
n l
ars
miaR
wia. 2
010
wlis
bi
ujet
Si g
amoiy
o 1
62 m
ilio
ni l
ari
(28.
6%-i
ani
zrda
2008
wel
Tan
Se
dar
ebiT
).
gegm
iT
gaT
val
iswi
nebu
li
niSn
ul
i mi
R-w
eul
ia:
mizno
briv
i so
cia
luri
dax
mareb
is
progr
amis
mo
nitorin
gis
anga
riS
i mo
mzad
da
2009
wl
is
bol
osa
Tvi
s.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: mim
din
areo
bs s
amiz
ne
jgu
fis
gan
sazRvr
is m
eqan
izme
bis
gadax
edva
: a) s
ocia
luri
dax
mareb
is
misa
Reb
ad d
asaa
ngar
iSeb
eli
formu
lis
Ses
woreb
a; b
) so
cia
luri
dax
mareb
is a
dmi
nist
rir
ebas
Tan
dak
avSi
reb
ul
i bi
zne
sproces
ebis
ga
umj
obe
seba
; g)
saz
oga
doeb
is
informi
reb
is k
ampa
niis
ga
nxorcie
leb
a; d
) so
cia
luri
dax
mareb
is m
imReb
Ta
perio
dul
i xe
lax
ali
sertif
icir
eba.
AA
A:
siR
arib
is d
oni
s Se
fas
eba.
Zi
riT
adi
saer
TaS
or
iso
pa
rt
nio
reb
i: g
aero
, ni
der
lan
deb
i.
24
25
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
Sed
egi 2: j
anmr
Tel
obi
s d
azR
vevi
T m
osa
xleo
bis
uf
ro
me
tad
mo
cva
, ras
ac x
eli
und
a Se
uwy
os
biu
jet
is u
keT
mo
mzad
ebam
, inf
ras
tr
uqt
ur
am d
a sa
inf
or
mac
io s
ist
emeb
ma
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i: q
veda
ori
kvin
til
is w
ili, r
oml
ebsa
c
xel
i mi
uwv
deb
aT j
anmr
Tel
obi
s su
bsid
ireb
ul
daz
Rve
vaze
(200
7 wl
is s
abaz
iso m
aCve
nebe
li
_
20%
-i, sa
mizne
_ 4
5%-z
e me
ti).
-- m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
same
dic
ino m
oms
axureb
iT
sarge
blobi
s ma
Cven
ebel
i,
rome
lic
und
a Se
fas
des
erT
sul
mosa
xlez
e am
bul
atoriu
li
vizit
ebis
rao
den
obi
T (20
09
wlis
maC
vene
bel
i _ 1
.8, sa
mizne
ma
Cven
ebel
i _ 2
.3).
_
mT
avar
i in
dik
ato
ri:
mo
msax
ureb
is m
izno
brio
bis
gaumj
obe
seba
Ses
abam
isi
jgu
feb
is S
esax
eb j
andac
vis
efeq
tia
ni s
ainf
orma
cio
baz
is
Seqm
niT.
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i (S
eswo
reb
ul
i va
ria
nti)
:
qved
a ori
kvin
til
is w
ili,
roml
ebsa
c x
eli
miuwv
deb
aT j
anmr
Tel
obi
s su
bsid
ireb
ul
daz
Rve
vaze
(200
9 wl
is s
abaz
iso
maCv
eneb
eli
_ 2
7.6
%-i
, mi
zan
i _ 4
5%-z
e me
ti).
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
Rar
ibi
mosa
xleo
bis
mier
sa
medic
ino m
oms
axureb
iT
sarge
blobi
s ma
Cven
ebel
i,
rome
lic
und
a Se
fas
des
er
T s
ul
mosa
xlez
e am
bul
atoriu
li
vizit
ebis
rao
den
obi
T (20
09 w
lis
ma
Cven
ebel
i _ 1
.4, sa
mizne
ma
Cven
ebel
i _ 2
.6).
2010
wel
s qv
eda
ori
kvin
til
is
daa
xloeb
iT 3
0%-s
xel
i mi
uwv
deb
a jan
mrTel
obi
s su
bsid
ireb
ul
daz
Rve
vaze.
ge
gmiT
gaT
val
iswi
nebu
li
niSn
ul
i mi
Rwe
ul
ia: a
Send
a 25
saw
ol
iani
sa
avad
myofo m
brol
aurSi
da
pirve
lad
i sa
medic
ino d
axma
reb
is
cen
tri
gorSi
.
niSn
ul
i ge
gmis
Ses
abam
isad
sr
ul
deb
a:
884
eqim
ma d
a 99
0 me
ddam
sao
jax
o
same
dic
ino m
oms
axureb
is t
ren
ingi
ga
iara.
2010
wel
s sa
medic
ino m
oms
axureb
iT
sarge
bloba
Rar
ibi
mosa
xleo
bis
mier
2.
47%
-mde
gaiz
arda.
socia
luri
moms
axureb
is s
aage
ntoSi
so
cia
luri
informa
cii
s ma
rTvi
s er
Tia
ni s
istem
is g
anvi
Tar
ebis
I-I
I et
apeb
i das
rul
ebul
ia. me
-3 e
tap
i am
Jama
d m
imdin
areo
bs.
mimd
inar
e se
sxeb
i:
jan
dac
vis
seqt
oris
ga
nviT
areb
a; ganviTarebis
polit
ikis ganxorcieleba
jandacvis seqtorSi.
AA
A:
siR
arib
is S
efas
eba.
IF
C: ke
rZo
sam
edic
ino
daw
eseb
ul
ebeb
Si
inve
stir
ebis
Ses
aZl
ebl
oba
. Zi
riT
adi
saer
TaS
or
iso
pa
rt
nio
reb
i: g
aeros
saag
entoeb
i; nid
erl
andeb
i.
25
27
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
Sed
egi
3: m
uni
cip
alu
r
moms
axu
reb
aTa
gau
mjo
bese
ba i
m sf
ero
ebSi
, ro
mleb
ic d
axma
reb
as
iReb
en (w
yal
moma
rag
eba,
ad
gil
obr
ivi
gzeb
i, s
xva)
. _
mT
avar
i in
dik
ato
ri:
_
wyl
is m
iwodeb
is
ener
goef
eqturi
meTodeb
is
Semo
Reb
is S
edeg
ad w
eliw
adSi
mo
xmar
ebul
i el
eqtroen
ergi
is
(kvt
/saa
Ti) 2
0 pr
ocen
tiT
Se
mcir
eba;
- dRis
gan
mavl
oba
Si m
ilsa
den
iT
wyl
is m
iwodeb
is g
axan
grZl
iveb
a 3-
6 sa
aTiT
.
- qa
laq
ebSi
gzeb
is g
aumj
obe
sebi
s Se
deg
ad m
gzav
roba
ze
dax
arjul
i drois
/ av
tomo
bil
is x
arjeb
is
30%
-iT S
emcir
eba.
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
ener
goef
eqturi
meTodeb
is S
emoReb
is
Sedeg
ad 1
m3 wy
lis
mi
wodeb
isaT
vis
moxm
areb
ul
i el
eqtroen
ergi
is (kv
t/s
T.)
Semc
ireb
a (2
00
8 w
lis
ma
Cven
ebel
i _
0.7
kvt
/sT.
sami
zne
maC
vene
bel
i _
0.4
kvt/s
T).
- dRis
gan
mavl
oba
Si
mil
saden
iT w
ylis
mi
wodeb
is s
aSual
o z
rda
#
saa
TiT
(2
00
8 w
lis
ma
Cven
ebel
i _
7, sa
mizne
ma
Cven
ebel
i _
12
).
- me
orad
i gz
ebis
ga
umj
obe
sebi
s Se
deg
ad
mgzav
roba
ze
dax
arjul
i drois
saS
ual
o k
leb
a
(20
08
wl
is m
aCve
nebe
li _
10
0%
-i. sa
mizne
maC
vene
bel
i _
70
%-i
).
eleq
troen
ergi
is m
oxm
areb
a 1
m3 wy
lis
miw
odeb
isaT
vis
_ 0
.6 k
vt.s
T.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: sa
qarTve
los
22
Tvi
Tmm
arTve
loba
Si g
anxo
rcie
lda
49
qvep
roeq
ti, w
yal
moma
rag
ebis
, ka
nal
izac
iis
da
gzeb
is s
fer
oeb
Si.
mimd
inar
e se
sxeb
i:
reg
ionu
li
da
muni
cip
aluri
ganv
iTar
ebis
pr
oeq
teb
i, q
alaq
ebis
al
ians
ebis
gran
ti
Tbi
lis
isaT
vis.
ax
ali
sesx
ebi:
reg
ionu
li
ganv
iTar
eba
AA
A:
muni
cip
aluri
moms
axureb
ani.
Zir
iTad
i sa
erT
aSo
ris
o
par
tni
or
ebi:
AD
B,
EB
RD
,
MC
C,
KfW
, G
TZ
, U
ND
P.
26
27
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
Sed
egi
4: i
Zul
ebiT
ga
daa
dgi
leb
ul
i pi
reb
is
sac
xovr
ebl
ebis
a d
a ke
Til
dR
eobi
s ga
umj
obe
seba
--
mT
avar
i in
dik
ato
ri:
ram
den
ma
bene
fic
iarma
mii
Ro
sacxo
vreb
eli
konf
liq
tis
Se
mdgo
mi s
area
bil
itac
io d
a sa
mSen
ebl
o s
amuSa
oeb
is S
edeg
ad
(200
8 we
ls
arse
bul
i md
goma
reo
ba _
0; 20
09 w
lis
bo
losa
Tvi
s sa
mizne
maC
vene
bel
i –
360
0).
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i: g
arda
sacxo
vreb
liT
uzrunv
elofis
a,
ra
mxar
daW
eras
iReb
en i
Zul
ebiT
ga
daa
dgi
leb
ul
i pi
reb
i: m
ag.,
eleq
troen
ergi
a, w
yal
i,
kana
liz
acia
, Tem
is g
anvi
Tar
eba
(200
9 we
ls
arse
bul
i vi
Tar
eba
_
0).
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
iZul
ebiT
gad
aadgi
leb
ul
i pi
reb
is u
fro f
arTo
mxar
daW
era:
infras
truqt
uris
da
cxo
vreb
is p
irobe
bis
gaumj
obe
seba
(2
00
9 w
els
arse
bul
i md
goma
reo
ba _
0. sa
mizne
maC
vene
bel
i _
35
00
iZu
leb
iT
gadaa
dgi
leb
ul
i pi
ri)
.
dag
egmi
li
Sed
egi
miR
weu
lia
: aS
enda
783
saxl
i daa
xloeb
iT 3
,60
0 iZu
leb
iT
gadaa
dgi
leb
ul
i pi
ris
aTvi
s.
iZul
ebiT
gad
aadgi
leb
ul
pir
Ta
sacxo
vreb
eli
pirobe
bis,
wy
almo
marag
ebis
, sa
dren
aJo
sist
emeb
is, fex
iT m
osi
arul
eTa
gadas
asvl
eleb
is d
a my
ari
narCe
nebi
s Se
grove
bis
da
gatan
is g
aumj
obe
sebu
l
sist
emaz
e mu
Saoba
sab
ol
ood
das
rul
deb
a 20
11 w
lis
ivn
isSi
.
mimd
inar
e se
sxeb
i:
reg
ionu
li
da
muni
cip
aluri
ganv
iTar
ebis
proeq
teb
i;
iZul
ebiT
gad
aadgi
leb
ul
i mo
saxl
eobi
saTvi
s sa
mSvi
dobo
Roni
sZie
bebz
e ga
moyo
fil
i gr
anti.
AA
A:
si
Rar
ibis
doni
s Se
fas
eba
Zir
iTad
i sa
erT
aSo
ris
o
par
tni
or
ebi:
UN
, U
SA
ID,
KfW
, E
C.
27
29
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
CP
S a
moc
ana
2:
ko
nku
ren
tu
nar
iano
bis
amaR
leb
a ek
ono
miku
ri
zr
dis
aTvi
s kr
izis
is S
emd
gom
per
iod
Si
mTavrobis upirvelesi amocanebi:
•
reg
ionu
l s
atran
sporto k
orid
orSi
saq
arTve
los
rol
is g
aZl
iereb
a da
saqa
rTve
los
Siga
kav
Sireb
is g
aumj
obe
seba
(w
arma
teb
is S
efas
eba
moxd
eba
saav
to
mobi
lo
mo
Zrao
bis
zr
dis
maC
vene
bleb
is s
afu
Zvel
ze)
;
•
saqa
rTve
los
kerZo
seq
toris
aTvi
s xe
lsa
yrel
i ga
rem
os
Semd
gomi
gau
mjobe
seba
kome
rciu
li
saqm
iano
bis
zrdis
miz
niT
(war
mat
ebis
Sef
aseb
a mo
xdeb
a u
cxo
ur
i in
vest
icie
bisa
da
mcir
e d
a sa
Sual
o b
izne
sis
zr
dis
maC
vene
blis
saf
uZv
elz
e);
•
ufro r
entab
eluri
da
produqt
iul
i ag
rar
ul
i se
qtoris
Seq
mna
(war
mat
ebis
Sef
aseb
a mo
xdeb
a so
fl
is m
eur
neo
bis
eqsp
or
tis
a d
a f
erme
bis
Semo
savl
is z
rd
is m
aCve
nebl
ebis
saf
uZv
elz
e);
•
uke
Tes
i en
ergo
usa
frTxo
ebis
a da
ener
goef
eqturobi
s uzrunv
elyo
fa
(war
mat
ebis
Sef
aseb
a mo
xdeb
a en
erg
iis
war
moeb
isa
da
eqsp
or
tis
maC
vene
bleb
is m
ixed
viT
).
ZiriTadi problemebi da dabrkolebebi
:
•
tran
sporti: a
Rmo
savl
eT-d
asav
leT
is k
orid
oris
gau
mjobe
seba
: ga
saumj
obe
sebe
lia
Sav
i zRvi
s po
rteb
i da
gzeb
is
usa
frTxo
eba;
•
udid
esi
progr
esi, r
ome
lic
biz
nesg
arem
os
gaumj
obe
sebi
s Tva
lsa
zris
iT i
qna
miRwe
ul
i, a
ucil
ebel
ia S
enar
Cund
es d
a ki
dev
ufro g
aZl
ierdes
ram
den
ime
sfer
oSi
(ga
das
axad
ebi, s
abaJ
o);
•
safin
anso
sis
tem
a jer
ise
v su
stia
; mc
ire
da
saSu
alo s
awar
moeb
isaT
vis
kred
iteb
is x
elmi
sawv
domo
ba S
ezRudul
ia;
ojax
ebis
aTvi
s uZr
avi
qone
bis
ipoTek
is x
elmi
sawv
domo
ba S
ezRudul
ia;
•
ener
getik
a: h
idroge
nerac
iis
ganv
iTar
ebis
poten
cia
lis
zrda;
•
ojax
ebs,
biz
nese
bs d
a fer
mereb
s bu
nebr
iv k
atas
trofeb
Tan
gam
klav
ebis
uke
Tes
i me
qani
zme
bi s
Wirdeb
aT;
•
sofl
is m
eurne
oba
– s
ofl
is m
eurne
obi
s pr
oduqt
iul
obi
s ga
umj
obe
seba
, sa
kveb
i pr
oduqt
ebis
ser
tif
icir
eba
da
dam
uSa
veba
, me
lio
rac
iis
sist
emeb
i, m
osa
vlis
a da
Sina
uri
pirutyv
is d
aava
deb
ebis
ris
ki.
28
29
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
mT
avar
i in
dik
ato
ri:
tran
sportir
ebis
dro d
a xa
rjeb
i Se
mcir
da
gzeb
is
sxva
das
xva
mona
kveT
ebze
25%
-ze
metad
: (tran
zit
is d
ro
Tel
avSi
– s
awyi
si
maCv
eneb
eli_
120,
miz
ani
_55
wuTeb
Si).
(tran
zit
is d
ro
aRai
anid
an i
goeT
amde
2006
wl
is m
aCve
nebe
li
_ 1
0, m
izan
i _ 7
wu
Teb
Si).
(tran
zit
is d
ro
igoeT
idan
sve
neTam
de
2007
wl
is m
aCve
nebe
li
_ 1
9, m
izan
i _ 1
2 wu
Teb
Si).
Sed
egi
miR
weu
lia
: tran
zit
is d
ro
Tel
avis
gzis
mona
kveT
ze
Semc
irda
12
0-dan
55
wuTam
de,
geg
mis
Sesa
bami
sad.
tran
zit
is d
ro a
Rai
ani-
igoeT
is
mona
kveT
ze
Semc
irda
6.7
wuTiT
da
igoeT
i-sv
eneT
is m
ona
kveT
ze
12
wuTam
de,
mag
ram
saw
inaa
Rmd
ego
mima
rTul
ebiT
gzis
mSe
nebl
oba
jer
ki
dev
mim
din
areo
bs.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: Og
zis
500
km.
-ze
meti
ukv
e ga
naxl
ebul
ia d
a/an
gaf
arToeb
ul
ia.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: rik
oTis
gvi
rab
is
rea
bil
itac
ia m
imdin
areo
bs.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: gzeb
is u
safrTxo
ebis
er
ovn
ul
i st
rat
egia
da
samo
qmed
o
gegm
a mi
Reb
ul
iqn
a mT
avrobi
s mi
er.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: sax
ifaT
o a
dgi
leb
is
mimd
inar
e se
sxeb
i:
aRmo
savl
eT-d
asav
leT
is
avtoma
gist
ral
is
gaumj
obe
seba
, pr
oeq
teb
i I,
II, III; S
idas
axel
mwif
oeb
riv
i da
adgi
lobr
ivi
gzeb
i,
infras
truqt
uris
wi
nasa
inve
stic
io k
red
iti;
kaxe
Tis
gzeb
i.
axal
i se
sxeb
i:
Sidas
axel
mwif
oeb
riv
i da
adgi
lobr
ivi
gzeb
i 2.
A
AA
: sa
gzao
dep
artam
entis
Se
saZl
ebl
obe
bis
gaumj
obe
seba
; dono
rTa
koordin
acia
.
IF
C: pi
rdap
iri
inve
stic
iebi
s Se
saZl
ebl
obe
bis
kvl
eva
da
dax
mareb
a tran
sportsa
da
l
ojis
tik
aSi.
Zi
riT
adi
saer
TaS
or
iso
pa
rt
nio
reb
i: A
DB
, JI
CA
,
MC
C.
samo
qmed
o s
fer
o 3
: sa
tr
ansp
or
to
ko
rid
or
is d
a Si
ga k
avSi
reb
is
gau
mjo
bese
ba
Sed
egi
1: t
ran
spo
rt
ireb
is d
ro
isa
da
xar
jeb
is S
emc
ireb
a sa
qar
Tve
lo
s Zi
riT
adi
sat
ran
spo
rt
o g
zeb
is g
aswv
riv
.
mTav
ari
ind
ikat
or
i:
tran
sportir
ebis
dro d
a xa
rjeb
i Se
mcir
da
gzeb
is s
xvad
asxv
a mo
nakv
eTeb
ze
25%
-ze
metad
:
(tran
zit
is d
ro r
ikoTsa
da
Tel
avSi
– s
awyi
si d
a dag
egmi
li
maCv
eneb
eli
gani
sazRvr
eba
axal
pr
oeq
teb
Si).
(tran
zit
is d
ro a
Rai
anid
an
igoeT
amde
_ 2
006
wlis
ma
Cven
ebel
i _ 1
0, m
izan
i _ 7
wu
Teb
Si).
(tran
zit
is d
ro i
goeT
idan
sv
eneT
amde
_ 2
007
wlis
ma
Cven
ebel
i _ 1
9. m
izan
i _ 1
2 wu
Teb
Si).
Sed
egi
2: g
zeb
is u
saf
rT
xoeb
is
gau
mjo
bese
ba
mTav
ari
ind
ikat
or
i: f
atal
uri
ube
duri
SeTxv
eveb
is r
aoden
oba
yo
vel
10
000
manq
anaz
e (20
08 w
lis
ma
Cven
ebel
i _ 1
3.9
mizan
i _ 1
2).
29
31
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
rao
den
oba
E60
gzaz
e Se
mcir
da
80-d
an
(200
9) 4
5-md
e (2
010)
. ni
Snu
li
gegm
is S
esab
amis
ad s
ru
ld
eba:
sa
gzao
dep
artam
entis
gzeb
is
usa
frTxo
ebis
gan
yofil
ebaS
i 5
Tan
amSr
ome
lia
. er
Ti
tren
ingi
ukv
e ga
nxorcie
lda
da
kidev
ram
den
ime
dag
egmi
lia
.
Sed
egi
miR
weu
lia
: 2
01
1 w
lis
Do
ing
Bu
sin
ess-is
Sef
aseb
is m
ixed
viT
: _
saq
arTve
los
ran
gi g
adas
axad
ebis
ga
dax
dis
sfer
oSi
_ 6
1;
_ eqs
portis
aTvi
s sa
Wiro d
Ree
bis
rao
den
oba
_ 1
0;
_
im
portis
aTvi
s sa
Wiro d
Ree
bis
rao
den
oba
_ 1
3.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: fin
ansT
a sa
mini
strom
gadas
axad
ebis
sis
tem
is m
owe
srig
ebis
pr
ogr
amis
far
gleb
Si e
leq
tronu
li
fai
lin
gis
sist
ema
dan
erga
, rome
lic
yv
ela
saxi
s ga
das
axad
s mo
icav
s da
gadas
axad
ebis
yve
la
gadam
xdel
isaT
visa
a xe
lmi
sawv
domi
..
mimd
inar
e se
sxeb
i:
DP
O –
foku
sireb
ul
i ga
das
axad
ebsa
da
vaWr
obi
s xe
lSe
wyoba
ze.
AA
A: sa
kons
ul
tac
io
dax
mareb
a va
Wrobi
s sf
eroSi
.
IF
C:
mc
ire
da
saSu
alo
bizne
sebi
saTvi
s ga
nkuTvn
ili
mimd
inar
e sa
kred
ito x
azeb
i, l
izin
gis
fin
ansu
ri
mxar
daW
era,
sako
nsul
tac
io d
axma
reb
a sa
inve
stic
io k
lim
atis
sf
eroSi
da
korpo
rac
iul
i ma
rTvi
s sa
kiTxe
bSi.
samo
qmed
o s
fer
o 4
: bi
zne
sis
zr
dis
d
aCqa
reb
a
Sed
egi
1: b
izne
sgar
emo
s md
grad
i ga
umj
obe
seba
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
bizne
sgar
emos
SerCe
ul
i in
dik
atoreb
i, m
aT S
oris
: _ s
aqar
Tve
los
ran
gi
gadas
axad
ebis
gad
axdis
sf
eroSi
Do
ing
Bu
sin
ess-is
Se
fas
ebis
mix
edvi
T:
(200
9 wl
is m
aCve
nebe
li
_ 1
10,
mizan
i _
ran
gis
gaumj
obe
seba
);
_ imp
ort-e
qspo
rtis
aTvi
s sa
Wiro d
Ree
bis
rao
den
oba
Do
ing
Bu
sin
ess-is
Sef
aseb
is
mixe
dvi
T (20
09 w
lis
ma
Cven
ebel
i _ 1
2 dRe
eqxp
ortze,
14
dRe
impo
rtze,
mi
zan
i _
Sem
cir
eba
10%
-iT).
30
31
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
- `f
inan
sebi
s xe
lmi
sawv
domo
bis~
Sef
aseb
a B
EE
PS–
is m
ixed
viT (20
08
wlis
maC
vene
bel
i _
komp
anie
bis
55%
-ma
probl
emis
ar
sebo
ba a
Rni
Sna. m
izan
i _ a
m ma
Cven
ebl
is S
emcir
eba
40%
-ze
dab
la).
Sed
egi
2: m
cir
e d
a sa
Sual
o
sawa
rmo
ebis
xel
Sewy
obi
s z
rd
a
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
saer
TaS
or
iso
saf
inan
so
aso
cia
cii
sag
an d
axma
reb
is
mimR
ebi
bank
ebis
mie
r m
cir
e d
a sa
Sual
o s
awar
moeb
isaT
vis
gan
kuT
vnil
i sa
kred
ito
po
rtfel
i ga
izar
da;
miz
ani
–
kriz
isam
del
i doni
s mi
Rwe
va. 2
007
wlis
maC
vene
bel
i _ $
75
0 mil
ioni
.
-mT
avar
i in
dik
ato
ri:
ko
nkuren
tuna
ria
nobi
s gl
oba
luri
indeq
si (
20
10
wlis
maC
vene
bel
i _
ran
gi
93, qu
la
3.86
. mi
zan
i _
ga
umj
obe
sebu
li
ran
gi d
a qu
la)
.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: sa
baJo
ze
dai
nerga
ris
kebi
s ma
rTvi
s si
stem
a: y
vel
a sa
xis
dek
lar
acii
saTvi
s ga
nkuTvn
ili
yveT
eli
da
wiTel
i der
efne
bis
da
`oqr
os
siis
~ ko
mpan
iebi
sTvi
s ga
nkuTvn
ili
mwva
ne d
a l
urji
der
efne
bis
CaTvl
iT. 20
10 w
els
sist
ema
kidev
ufro g
aumj
obe
sda
yvel
a der
efan
Si y
vel
a sa
baJo
dek
lar
acii
s daS
vebi
s da
wiTel
ko
rid
orSi
gam
aval
i dek
lar
acie
bis
rao
den
obi
s Se
mcir
ebis
gziT
, rad
gana
c w
iTel
i ko
rid
ori
gul
isxm
obs
yve
la
tvi
rTis
doku
metac
iis
wardge
nas
da
tvi
rTeb
is f
izik
ur S
emowm
ebas
maT
ga
nbaJ
ebam
de.
gan
axl
ebul
i
BE
EP
S m
ona
cem
ebi
jer
jer
obi
T
xel
misa
wvdomi
ar a
ris
.
Zir
iTad
i sa
erT
aSo
ris
o
par
tni
or
ebi:
EB
RD
, C
IDA
,
BP
, ni
der
lan
deb
i.
31
33
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
Sed
egi
3: s
aso
fl
o s
ameu
rne
o
pro
du
qcii
s wa
rmo
ebis
, Sem
owm
ebis
d
a ga
yid
vis
gau
mjo
bese
ba
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i: s
asofl
o
same
urne
o p
roduqc
iis
gams
aReb
eli
sawa
rmo
ebis
dax
mareb
a `s
ofl
is g
anvi
Tar
ebis
pr
oeq
tis
~ mi
er. (20
08 w
lis
ma
Cven
ebel
i _ 2
0 ko
mpan
iis
dax
mareb
a. m
izan
i _ d
axma
reb
is
mimR
ebi
komp
anie
bis
rao
den
obi
s ga
orma
geba
).
_
mT
avar
i in
dik
ato
ri:
sak
vebi
pr
oduqt
ebis
ser
tif
icir
ebis
zrda
saso
fl
o s
ameu
rne
o
produqc
iis
eqsp
ortis
gaz
rdis
mi
zni
T.
_ m
Tav
ari
ind
ikat
or
i:
sofl
is m
eurne
obi
s pr
oduqc
iis
eqsp
ortis
zrda
(200
9 wl
is
maCv
eneb
eli
_ $
286
mil
ioni
).
IFC-s
portfel
is f
argl
ebSi
kl
ient
ma b
anke
bma
2009
wel
s 55
00
sesx
i ga
sces
mcir
e da
saSu
alo
bizne
sebi
saTvi
s;
200
9 wl
is
dek
embe
rSi
mcir
e da
saSu
alo
bizne
sis
sakr
edit
o p
ortfel
i iy
o
416
mil
ioni
aSS
dol
ari.
dax
mareb
a mi
iRo s
ami
saxi
s pr
oduqc
iis
moma
rag
ebis
jaW
vma
(Rvi
no, cit
ruse
bi d
a Txi
li); es
iT
val
iswi
nebd
a rogo
rc t
eqni
kur
dax
mareb
as, is
e ga
umj
obe
sebu
li
saso
fl
o s
ameu
rne
o p
raq
tik
is
dem
ons
trac
ias.
ge
gmiT
gaT
val
iswi
nebu
li
niSn
ul
i Za
laS
i aR
ar a
ris
: mT
avroba
m ar
daa
mtki
ca
iseT
i mi
dgo
ma, rome
lic
mi
wodeb
is j
aWve
bisa
Tvi
s gr
anteb
s iT
val
iswi
nebs
. ge
gmiT
gaT
val
iswi
nebu
li
niSn
ul
i mi
Rwe
ul
ia: dai
do q
vexe
lSe
krul
ebeb
i mi
krosa
fin
anso
ins
tit
uteb
Tan
; mi
krose
sxeb
is r
aoden
oba
- 7
,00
0,
mTl
iani
Tan
xa -
$7
.5 mil
ionz
e me
ti.
mimd
inar
e se
sxeb
i:
DP
O –
sa
kveb
i pr
oduqt
ebis
se
rtif
icir
eba; k
axeT
is
gzeb
i; s
ofl
is r
egio
nebi
s ga
nviT
areb
a; f
rin
vel
is
grip
i;
Sidas
axel
mwif
oeb
riv
i da
adgi
lobr
ivi
gzeb
i.
axal
i se
sxeb
i: r
egio
nul
i ga
nviT
areb
a.
AA
A:
Sen
iSvn
ebi
saqa
rTve
loSi
sofl
is
reg
ione
bis
ganv
iTar
ebis
Se
saxe
b; s
ofl
ad
sain
vest
icio
kl
imat
is
Semd
gomi
gau
mjobe
sebi
s sa
muSa
oeb
i.
IF
C:
sas
ofl
o s
ameu
rne
o
sawa
rmo
ebSi
inv
estir
ebis
Se
saZl
ebl
obe
bis
kvl
eva;
sako
nsul
tac
io d
axma
reb
a sa
kveb
i pr
oduqt
ebis
ko
nkuren
tuna
ria
noba
Si
sakv
ebi
produqt
ebis
usa
frTxo
ebis
stan
dar
teb
i.
Zir
iTad
i sa
erT
aSo
ris
o
par
tni
or
ebi:
EB
RD
, IF
AD
,
EU
, ni
der
lan
deb
i.
32
33
Tan
amSr
mlo
bis
str
ateg
iiT
ga
Tva
lis
wine
bul
i sf
ero
ebi,
d
ageg
mil
i Se
deg
ebi
da
miz
nebi
dag
egmi
l S
edeg
ebsa
da
miz
nebS
i Se
tan
ili
Sesw
or
ebeb
i
dR
eisa
Tvi
s mi
Rwe
ul
i pr
ogr
esi
ms
of
lio
ban
kis
jgu
fis
pr
ogr
ama
da
par
tni
or
ebi
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: Cat
arda
sofl
is
meurne
obi
s sa
mini
stros
lab
orat
orii
s rea
bil
itac
ia d
a ap
arat
uris
mont
aJi.
gegm
iT g
aTva
lis
wine
bul
i ni
Snu
li
miR
weu
lia
: sak
vebi
s mw
armo
ebel
Ta
50
%-z
e me
tma
dan
erga
sak
vebi
s usa
frTxo
ebis
a da
xaris
xis
marTvi
s si
stem
ebi.
33
34 35
danarTi 2: qveyanasTan TanamSromlobis strategiis
standartuli danarTebi
35
38
saqarTvelo Tvalis erTi gadavlebiT 3/9/11
evropa da dabali ganviTarebis mTavari maCveneblebi
centr. saSualo saqarTvelo azia Semosavali
(2009)
mosaxleoba, saSualowliuri (milioni) 4.4 403 3,767farTobi (aTasi kv.km.) 70 23,549 31,923mosaxleobis zrda (%) 0.1 0.3 1.2qalaqis mosaxleoba (mTeli mosaxleobis %) 53 64 40
meS (atlasis meTodi, miliardi aSS dolari) 11.1 2,770 7.709meS erT sul mosaxleze (atlasis meTodi, aSS dolari) 2,540 6,876 2,046meS erT sul mosaxleze (Tmu, saerTaSoriso dolari) 4,700 13,271 4,481
mSp zrda (%) -3.8 4.1 7.5mSp erT sul mosaxleze (%) -3.8 3.7 6.3
(ukanaskneli Sefaseba, 2003-2009)
siRaribe: erT sulze dReSi $1.25 (Tmu, %) 13 4 ..siRaribe: erT sulze dReSi $2.00 (Tmu, %) 30 9 ..sicocxlisunarianoba dabadebisas (weli) 71 69 68Cvil bavSvTa sikvdilianoba (1,000 dabadebulze) 39 20 44bavSvTa Soris sakvebis ukmarisoba (% 5 wlamde bavSvebi) .. .. 25
zrdasrulTa wignierebis done, mamakaci(% 15 wlis da ufrosi) 100.. 99 87 zrdasrulTa wignierebis done, qali (% 15 wlis da ufrosi))
100.. 97 73sruli dawyebiTi ganaTleba, mamakaci (asakobrivi jgufis %) 100 100 109 sruli dawyebiTi ganaTleba, qali (asakobrivi jgufis %) 98 98 105
vargisi wylis wyaros xelmisawvdomoba (mosaxleobis %) 99 95 86vargisi sanitaruli dawesebulebis xelmisawvdomoba
(mosaxleobis %)93 89 50
daxmarebis wminda nakadebi 1980 1990 2000 2009a
(milioni aSS dolari) wminda ofocialuri mxardaWera da daxmareba .. 0 169 8883 umsxvilesi donori (2007 w. ): SeerTebuli Statebi .. 0 75 402 evrokomisia .. 0 14 113 germania .. 0 19 71
daxmareba (meS-s %) .. 0.0 5.3 7.0daxmareba erT sul mosaxleze (aSS $) .. 0 38 203
grZelvadiani ekonomikuri tendenciebi
samomxmareblo fasebi (wliuri % cvlileba) .. 3.3 4.1 1.7mSp deflatori (wliuri % cvlileba) 1.0 22.4 4.7 -0.2
valutis kursi (saSualo wliuri, lari erT aSS dolarze) . 0.0 2.0 1.7vaWrobis pirobebis indeqsi (2000 = 100)
.. .. 100 94 1980–90 1990–2000 2000–09
mosaxleoba saSualowliuri (milioni)
5.1 5.5 4.4 4.4 0.7 -2.1 -0.1mSp (milioni aSS dolari) .. 7,738 3,057 10,767 0.4 -7.1 7.4
soflis meurneoba 24.3 31.5 21.9 9.4 .. .. 0.5mrewveloba
a
35.6 33.5 22.4 21.9 .. .. 10.0gadamamuSavebeli mrewveloba 27.9 24.2 9.1 11.5 .. .. 10.9momsaxureba 40.1 35.0 55.7 68.8 .. .. 8.8
Sinameurneobis saboloo moxmareba 55.8 64.8 90.5 81.6 .. 23.1 6.4saxelmwifo moxmareba 13.0 10.2 8.5 24.5 .. 32.1 22.7mTliani kapitalis formireba 29.1 30.7 26.6 13.0 .. 21.0 3.0
saqonlisa da momsaxurebis eqsporti .. 39.9 23.0 29.7 .. 17.6 10.10saqonlisa da momsaxurebis importi .. 45.7 39.7 48.9 .. 14.2 12.0mTliani danazogebi .. .. 9.2 1.8
SeniSvna: kursivis SriftiT mocemuli raodenobebi asaxavs miTiTebuli wlebisgan gansxvavebul monacemebs. 2009 wlis monacemebi winaswaria. ..
gulisxmobs rom monacemebi xelmisawvdomi ar aris.
a. daxmarebis monacemebi 2008 wlis mdgomareobiT.
ganviTarebis ekonomika, ganviTarebis monacemTa jgufi (DECDG).
(saSualo wliuri zrda %)
(mSp-s %)
6 4 2 0 2 4 60-4
15-1930-3445-4960-6475-79
mTeli mosaxleobis procenti
asakobrivi gadanawileba ,
2008 w. mamakaci qali
0102030405060
1990 1995 2000 2007
saqarTvelo evropa da centraluri azia
sikvdilianoba 5 wlamde bavSvebSi
(1,000 mosaxlidan)
-50
-40-30
-20-10
0
1020
95 05
mSp mSp erT sul
mosaxleze
mSp zrda da mSp erT sul mosaxleze
(%)
36 37
39
saqarTvelo
sagadamxdelo balansi da vaWroba
2000 2009
(milioni aSS dolari)saqonlis eqsporti, sul (fob) 45
91,894saqonlis importi, sul (cif) 97
14,293 saqonliTa da momsaxurebiT vaWroba, wminda
-521 -2,059
mimdinare angariSis balansi
-269 -1,210 mSp-s % -8.8 -11.2
momsaxureTa gzavnilebi da
momuSaveTa anazRaureba(miRebuli) 274
714
rezervebi, oqros CaTvliT
109
2,111
centraluri mTavrobis saxelmwifo finansebi
(mSp-s %)
mimdinare Semosavali (grantebis CaTvliT)
15.4 29.3sagadasaxado Semosavali 14.6 24.4mimdinare
xarjebi
16.7 30.1teqnologia da infrastruqtura 200
02008
mTliani proficiti/deficiti -1.7 -9.2dagebuli gzebi (mTeli raodenobis %) 93.4 38.6
udidesi zRvruli sagadasaxado ganakveTi (%)
sakabelo da mobiluri telefonebi individualuri -- -- momxmarebeli (100 adamianidan) 15 78 korporaciuli
-- -- maRali teqnologiebis produqciis eqsporti (warmoebuli eqsportis %) 10.8 2.7
sagareo vali da resursebis nakadebi
garemo (milioni aSS dolari)mTliani valis naSTi da Camoricxva
1,638 6,254
sasoflo-sameurneo miwa (miwis farTobis %) 43 36mTliani valis momsaxureba
118
758 tyis farTobi (miwis farTobis %) 39.7 39.7vali patieba (HIPC, MDRI)
– – saxelmwifos mier daculi teritoriebi
(miwis farTobis %)
.
.3.9
mTliani vali (mSp-is %)
53.6 58.1 mtknari wylis resursi erT sulze (kub. mmetri) 12,558
13,497mTliani valis momsaxureba(eqsportis %)
12.5
23.6 mtknari wylis amoReba (miliardi kub. metri) ..
1.6
pirdapiri ucxouri investiciebi (wminda Semodineba)
131
659
CO2-is gamoyofa erT sulze (mt) 0.96 1.4portfelis investiciebi (wminda Semodineba)
0 12mSp moxmarebuli energiis erTeulze (2005 w. Tmu kg. navTobis ekvivalenti dolarebSi) 3.9 5.8
energiis moxmareba erT sulze
(kg. navTobis ekvivalenti)
604 767
msoflio bankis jgufis portfeli 2000
2009
(milioni aSS dolari)
IBRD (rgsb) mTliani valis naSTi Camoricxva
0 100 Camoricxva – – ZiriTadi Tanxa gadaxda – – procentebis gadaxda – 2
IDA (sga) mTliani valis naSTi Camoricxva
347 1,153 Camoricxva
18 189kerZo seqtoris ganviTareba
2000 2009 mTliani valis momsaxureba 3 20
biznesis dasawyebad saWiro dro (dReebi)
– 3 IFC (ssk) (fiskaluri weli)biznesis dasawyebi xarji (%, meS-is erT sulze)
– 3.7 mTliani portfeli, darCenili da Camoricxva 20 231sakuTrebis registraciisTvis saWiro dro (dReebi) – 3 aqedan IFC-s sakuTari angariSidan 20 231
Camoricxva IFC-s sakuTari angariSidan 16 159biznesis yvelaze did dabrkolebad miCneuli 2000 2009
(gamokiTxuli menejerebis %, romlebic dasTanxmdnen) IFC-s sakuTari angariSidan portfelis
gayidvebi, gadaxdebi da winaswari gadaxdebi 0 8
ekonomikuri da maregulirebeli politikis
ganusazRvreloba
..
44.7
antikonkurentuli araformaluri garemo
..
38.2
MIGA (migs) mTliani riski 2 0
safondo birJis kapitalizacia (meS-is %)
0.8
6.8 axali garantiebi 0 0
sabanko kapitalis Sefardeba aqtivebTan (%)
30.5
17,1
SeniSvna: kursivis SriftiT mocemuli raodenobebi asaxavs miTiTebuli wlebisgan gansxvavebul monacemebs.
2009 wlis monacemebi winaswaria. .. monacemebi xelmisawvdomi ar aris.
a. daxmarebis Sesaxeb monacemebi ganviTarebis ekonomika, ganviTarebis monacemTa jgufi (DECDG).
3/9/11...
0 25 50 75 100
korufciis kontroli
kanoniereba
maregulirebeli xarisxi
politikuri stabiluroba
xmis ufleba da
pasuxismgebloba
qveynis procentuli maCvenebeli (0-100)maRali mniSvneloba kargi maCvenebelia
20092000
saxelmwifo maCveneblebi, 2000 da
2009
wyaro: Kaufmann-Kraay-Mastruzzi, msoflio banki
ormxrivi, 659
kerZo,
2528.736325
sgs1,153
ssf, 785sxva mravalmxrivi,
183.1739015
rgsb,10 0moklevadiani,
844.9200985
mTliani sagareo valis grafiki, 2009
milioni aSS dolari
37
40
aTaswleulis ganviTarebis miznebi
saqarTvelo
1990 – 2015 wlebSi misaRwevi gansazRvruli miznebi
(mocemul TariRTan maqsimalurad miaxloebuli TariRi, +/- 2 weli)
amocana 1: siRaribis zRvars qvemoT myofi da daubalansebeli sakvebis racionis
mqone mosaxleobis raodenobis ganaxevreba
1990 1995 2000 2008
.. 4.6 9.6 13.4siRaribis zRvars qvemoT myofi mosaxleobis wili dReSi $ 1,25 (Tmu, mosaxleobis %) .. .. 52.1 21.3siRaribis oficialur zRvars qvemoT myofi mosaxleobis wili (mosaxleobis %) .. .. .. 5.6mosaxleobaSi uRaribesi kvintilis Semosavlis da moxmarebis wili (%) daubalansebeli sakvebi racionis mqone mosaxleobis maCvenebeli (5 wlamde bavSvebSi %)
.. .. 3.1 ..
amocana 2: bavSvebisaTvis dawyebiTi ganaTlebis xelmisawvdomobis uzrunvelyofadawyebiT skolebSi Caricxvis maCvenebeli (wminda, %)
97 .. 100 94 dawyebiTi skolis damTavrebis maCvenebeli (Sesabamisi asakobrivi jgufis %)
.. 84 99 100saSualo skolebSi Caricxvis maCvenebeli (mTliani, %) 95 77 79 90mozardTa wignierebis maCvenebeli (15-24 w. adamianebis %)
100 .. 100 ..
amocana 3: ganaTlebis sferoSi genderuli uTanasworobis aRmofxvra
da qalTa uflebebis gazrda.
dawyebiT da saSualo saswavleblebSi gogonebis vaJebTan Tanafardoba (%)98 .. 99 98
soflis meurneobis seqtoris garda dasaqmebul qalTa wili (dasaqmebis %)
45 45 41 47
saxelmwifo parlamentSi qalTa mier dakavebuli adgilebis wili (%)
.. 7 7 6
amocana 4: xuT wlamde asakis bavSvTa sikvdilianobis ori mesamediT Semcireba xuT wlamde bavSvTa sikvdilianobis maCvenebeli (1,000 bavSvidan)
47 45 45 30Cvil bavSvTa sikvdilianobis maCvenebeli (1,000) 43 41 41 27wiTelaze acril erT wlamde asakis bavSvTa wili (erT wlamde asakis bavSvTa %)
16 61 73 97
amocana 5: dedaTa sikvdilianobis maCveneblis Semcireba sami meoTxediT mSobiareTa sikvdilianobis maCvenebeli (miaxloebuli, 100,000 dabadebulidan)
.. .. 32 30kvalificiuri medpersonalis mier miRebul mSobiarobaTa wili (mTeli raodenobis %) .. .. 96 ..kontraceptivebis gamoyenebis done (15-49 w. qalebis %)
.. .. 41 ..
amocana6: aiv/Sidsis gavrcelebis SeCereba da sxva ZiriTadi daavadebebis ukuprocesis dawyeba aiv/Sidsis gavrceleba (15-49 w.)
.. .. .. 0.1tuberkulozis SemTxvevebi (100,000 adamianidan)
38 .. .. 84 tuberkulozis gamovlenis done (yvela forma %)
26 30 87 96
amocana 7: ZiriTad saWiroebebTan wvdomis armqone adamianebis wilis ganaxevreba sasmelad vargisi wylis wyarosTan wvdoma (mosaxleobis %) .. .. 76 99 gaumjobesebulia sanitarul-higienur pirobebTan wvdoma (mosaxleobis %) .. .. 83 93 tyis farTobi (% mTeli miwis farTobis) .. .. 39.7 39.7 daculi zonebi (% mTeli zedapiris) .. .. .. 3.9 CO2 emisia (metruli tona erT sul mosaxleze) 3.2 0.5 1.0 1.4mSp energiis moxmarebis erTeulze ((2005 w. Tmu kg. navTobis ekvivalenti dolarebSi) 2.4 2.2 3.9 5.8
amocana 8: globaluri TanamSromlobis Camoyalibeba ganviTarebisTvis kabeluri telefoni (100 adamianze) 9.9 10.9 10.7 14.3 mobilur operatorTa abonentebi (100 adamianze) 0.0 0.0 4.1 64.0 internetis momxmareblebi ((100 adamianze 0.0 0.0 0.5 23.8 piradi kompiuterebi ((100 adamianze .. .. 2.4 27.2
3/9/11
SeniSvna: kursivis SriftiT mocemuli raodenobebi asaxavs miTiTebuli wlebisgan gansxvavebul monacemebs.
2009 wlis monacemebi winaswaria. .. monacemebi xelmisawvdomi ar aris.
a. daxmarebis Sesaxeb monacemebi ganviTarebis ekonomika, ganviTarebis monacemTa jgufi (DECDG).
saqarTvelo
0255075
100125
2000 2002 2004 2006 2008
wminda pirveladi Caricxvis koeficienti
dawyebiT da saSualo saswavleblebSi gogonebis vaJebTan
fardoba
ganaTlebis maCveneblebi (%)
0102030405060708090
2000 2002 2004 2006 2008
fiqsirebuli+mobiluri abonentebi internetis momxmareblebi
ICT maCveneblebi (100 adamianze)
0
25
50
75
100
1990 1995 2000 2007
saqarTvelo evropa da centraluri azia
imunizacia- wiTela (% 1 wlamde bavSvebSi) -
38 39
41
saqarTvelos socialuri maCveneblebi
ukanaskneli erTi weli igive regioni/saSemosavlo jgufi
evropa da dabali
centr. saSualo 1980-85 1990-95 2003-09 azia Semosav.
mosaxleoba mTliani mosaxleoba saSualowliuri(milioni) 5.3 5.0 4.4 404.2 3,810.8 zrdis koeficienti (saSualo wliuri % ganakveTze) 0.8 -1.6 0.2 0.2 1.2qalaqis mosaxleoba (mTeli mosaxleobis %) 53.8 53.9 52.7 64.0 40.9mTliani Sobadobis koeficienti (Sobadoba erT qalze) 2.3 1.7 1.4 1.8 2.5
siRaribee
(mosaxleobis %)erovnuli maCvenebeli
.. .. 24.7 .. .. qalaqad indeqsi
.. .. 18.4 .. .. soflad indeqsi .. .. 30.7 .. ..
Semosavali
meS erT sul mosaxleze (aSS $) .. 610 2,540 6,793 2,298samomxmareblo fasis indeqsi (2000=100) .. 39 134 134 130kvebis produqtebis fasis indeqsi (2000=100) .. .. .. .. ..
Semosavlis/moxmarebis gadanawileba
Gini indeqsi .. .. 40.0 .. ..qveda kvintilis wili (Semosavlis an moxmarebis %) .. .. 5.6 .. ..zeda kvintilis wili (Semosavlis an moxmarebis %) .. .. 46.0 .. ..
socialuri maCveneblebi
saxelmwifo xarjebi janmrTeloba (mSp-s %) .. .. 2.0 3.5 1.8 ganaTleba (meS-s %) .. .. 3.3 4.4 4.0dawyebiT skolebSi moswavleTa miRebis maCvenebeli (asakobrivi jgufis %) mTliani .. 97 94 92 87 mamakaci .. 97 95 93 88 qali .. 97 92 92 86sasmelad vargisi wylis xelmisawvdomoba (mosaxleobis %) mTliani .. .. 99 96 87 qalaqis .. .. 100 98 95 soflis .. .. 97 89 81imunizaciis maCvenebeli (%12-23 Tvemde bavSvebSi) wiTela .. 61 97 96 80 difteriti
.. 79 98 95 79 daubalansebeli sakvebis racionis mqone mosaxleobis
maCvenebeli (5 wlamde bavSvebSi %) .. .. .. .. 25
sicocxlis mosalodneli xangrZlivoba dabadebisas (wlebi) mTliani
70 70 71 69 68
mamakaci
66 67 67 65 66 qali
74 74 75 74 70
sikvdiliano
ba Cvili (1,000 Sobilidan) 48 41 39 19 43 5 wlamde (1,000 - dan) 52 45 42 21 58 ufrosi (15-59 w.) mamakaci (1,000 mosaxlidan) 210 195 213 314 204 qali (1,000 mosaxlidan)
94 90 81 130 138
mSobiare (100,000 Sobidan)
.. .. 30 32 230kvalificiuri medpersonalis mier mSobiarobaTa miRebis wili .. .. .. 97 65
qds (CAS) danarTi B5. es cxrili Seqmnilia CMU LDB sistemis meSveobiT. 03/09/11 SeniSvna: 0 an 0.0 aRniSnavs mocemuli erTeulis naxevars an naklebs. skolaSi miReba: sxvaoba 1997 da 1998 wlebis seriebs Soris ISCED76-is ISCED97-
ad Secvlis gamo. imunizacia: gulisxmobs 12-23 Tvis bavSvebs, romlebsac CautardaT vaqcinacia erTi wlis asakamde an nebismier dros kvlevis
Catarebamde. siRaribis indeqsis wyaro 2009 – HIS (integrirebuli saojaxo kvleva). .
39
42
saqarTvelo - ZiriTadi ekonomikuri maCveneblebi
Sefaseba
maCvenebeli
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
erovnuli angariSebi (mSp-s procentiT)
mTliani Sida produqti a/
100 100 100 100 100 100 100 100 100
soflis meurneoba 17 13 11 9 9 8 7 7 7mrewveloba
momsaxureba 27 25 24 22 22 17 16 15 14
56 62 65 69 69 75 77 78 79
mTliani moxmareba
84 94 93 103 106 101 101 98 96
mTliani investiciebi ZiriTad saSualebebSi
28 26 26 21 15 15 16 18 19
saxelmwifo investiciebi
6 8 9 8 8 8 7 6 6
kerZo investiciebi
22 18 17 13 7 7 9 12 13
eqsporti (saqoneli da momsaxureba) b/) 34 33 31 29 30 35 37 38 39importi (saqoneli da momsaxureba) 52 57 58 58 49 53 56 55 55
mTliani Sida danazogi
16 6 7 ‐3 ‐6 ‐1 ‐1 2 4
mTliani erovnuli danazogi g/
22 15 15 4 2 7 5 7 9
sainformacio muxlebi
mTliani Sida produqti
6411 7762 10172 12867 10767 11533 12819 13479 13946
(mln aSS dolari, mimdinare fasebi)
meS erT sul mosaxleze (atlasis meTodiT, aSSdol).1360 1680 2090 2460 2540 2740 2800 3000 3190
realuri wliuri zrdis maCveneblebi (%, 1994 wlidan)mTliani Sida produqti sabazro fasebSi
9.6 9.4 12.3 2.3 ‐3.8 6.3 5.5 4.7 4.8
mTliani Sida Semosavali
9.6 9.4 12.3 2.3 ‐3.8 8.1 6.5 4.8 4.7
realuri wliuri zrdis maCveneblebi (%, 1994 wlidan)
mTliani Sida produqti sabazro fasebSi
8.5 8.5 12.6 2.4 ‐3.8 6.2 5.4 4.7 4.8
mTliani moxmareba
4.8 21.1 10.8 13.7 ‐0.7 1.4 7.1 2.3 2.2
kerZo moxmareba
‐0.8 27.5 1.1 11.3 2.1 2.5 6.7 0.3 1.3
sagadamxdelo balansi (mln aSS
dolari)
eqsporti (saqoneli da momsaxureba)
2187 2552 3182 3688 3207 4057 4736 5138 5472saqoneli(FOB)
1472 1667 2088 2428 1894 2453 2832 3061 3240importi (saqoneli da momsaxureba)
3318 4413 5917 7499 5266 6104 7128 7468 7686saqoneli(FOB)
2687 3686 4984 6261 4293 4979 5765 6034 6202resursebis balansi
‐1131 ‐1861 ‐2734 ‐3811 ‐2059 ‐2048 ‐2392 ‐2330 ‐2214wminda mimdinare transferebi
359 524 689 1060 967 1074 1073 1059 1042
mimdinare angariSis
balansi
‐709 ‐1174 ‐2008 ‐2915 ‐1210 ‐1154 ‐1601 ‐1550 ‐1462
wminda kerZo sagareo pirdapiri investiciebi
542 1186 1675 1523 659 575 706 809 837grZelvadiani sesxebi (wminda)
‐88 360 113 846 654 632 647 457 1723
oficialuri wyaroebidan
‐4 ‐46 14 185 383 483 391 240 366kerZo wyaroebidan
‐84 406 99 661 271 149 256 217 1357sxva kapitali (wminda, cdomilebis
CaTvliT)
346 35 147 1219 526 ‐128 608 386 ‐1018rezervebis cvlileba d/
‐91 ‐407 73 ‐672 ‐629 75 ‐360 ‐101 ‐80
sainformacio muxlebi
resursebis balansi (mSpO-s %)
‐17.6 ‐24.0 ‐26.9 ‐29.6 ‐19.1 ‐17.8 ‐18.7 ‐17.3 ‐15.9
realuri wliuri zrdis maCveneblebi (1994 wlidan)
saqonlis eqsporti(FOB)
13.2 7.9 19.1 ‐1.5 ‐3.1 7.9 12.1 8.4 5.2saqonlis importi(CIF)
13.3 7.3 20.5 5.7 ‐14.0 5.5 14.1 4.7 1.8
(gagrZeleba)
faqtiuri
l
prognozi
40 41
43
saqarTvelo - ZiriTadi ekonomikuri maCveneblebi
(gagrZeleba)
faqtiuri
dauzustebeli
prognozi
maCvenebeli
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
saxelmwifo finansebi (sabazro fasebSi mSp-s %)
mimdinare Semosavlebi
23.7 26.1 28.9 30.7 29.3 28.1 27.2 26.4 26.3
mimdinare xarjebi
20.1 22.2 25.0 28.3 30.1 26.2 23.6 22.8 22.4mimdinare proficiti (+)/deficiti (-)
3.6 3.8 3.9 2.4 ‐0.8 1.9 3.6 3.7 3.9
kapitaluri xarjebi
5.9 7.6 9.0 8.8 8.4 8.9 7.6 6.9 6.6
sagareo dafinanseba
0.2 0.2 0.6 7.3 4.1 4.6 3.1 1.9 5.0
fulad-sakredito maCveneblebi
M2/ mSp
16.4 19.3 23.4 22.3 25.6 26.3 28.6 28.6 27.8
zrda, M2(%) 26.4 39.3 49.6 7.0 8.1 17.6 23.2 11.6 7.7kerZo seqtoris kreditis zrda/
171.4 414.8 115.7 282.9 223.9 104.1 171.4 170.1 164.4
mTliani kreditis zrda (%)
fasebis indeqsebi ( YR94 =100)saqonlis eqsportis fasebis indeqsi
410.6 430.7 453.1 534.6 430.5 516.5 532.0 530.3 533.5
saqonlis importis fasebis indeqsi
290.8 371.9 417.2 495.7 395.1 434.6 441.1 441.1 445.5
saqonlis vaWrobis pirobebis indeqsi
141.2 115.8 108.6 107.9 109.0 118.9 120.6 120.2 119.8
realuri gacvlis kursi
(US$/LCU)
f100.0 99.9 100.4 110.0 105.9 110.5 113.6 115.8 117.9
samomxmareblo fasebis indeqsi (%, cvlileba)
8.3 8.8 11.0 5.5 3.0 11.2 8.0 6.5 6.0
mSp deflatori (%, cvlileba)
7.9 8.5 9.7 9.7 ‐2.0 7.6 7.5 6.5 5.7
a/ mSp-s faqtoruli Rirebuleba
b."GNFS"aris "saqoneli da arafaqtoruli momsaxureba"
g/ moicavs wminda transferebs oficialuri kapitaluri grantebis gareSe
d/ moicavs ssf-s resursebis gamoyenebas
e/ konsolidirebuli saxelmwifo biujeti
v."LCU"aRniSnavs “adgilobrivi valutis erTeuls”. US$/LCU–szrda aRniSnavs afasebas.
41
44
realuri
dauzustebeli
maCvenebeli
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
mTliani valis naSTi da Camoricxva
2095 2936 3936 5664 6254 7148 7948 8221 8420
(mvn)(m aSS$)a/a
wminda Camoricxva(m aSS$) a/
245 1128 1378 2319 1348 1569 1685 1517 2054
mTliani valis momsaxureba(mvm)
316 287 378 591 758 676 885 1245 1855
(m aSS$) a/
a
vali da valis momsaxurebis (mvm) maCvenebeli
(%)
mvn /esm
b/
b78.1 86.2 90.4 112.7 149.0 146.5 141.5 135.6 133.3
mvn/mSp
32.7 37.8 38.7 44.0 58.1 62.0 62.0 61.0 60.4
mvm/esm14.5 11.3 11.9 16.0 23.6 16.7 18.7 24.2 33.9
SeRavaTiani/mvn64.4 57.8 45.5 38.7 42.6 39.7 42.2 42.0 41.5
IBRD riskianobis maCveneblebi(%)
IBRDvm/saxelmwifovm .. .. .. .. 1.0 1.9 3.6 3.2 1.5
prioritetuli kreditori
vm/
48.1 44.8 43.9 56.4 62.8 58.1 67.6 82.8 49.1
saxelmwifovm (%)
IBRDvm/esm g/
.. .. .. .. 0.0 0.1 0.2 0.2 0.3
IBRDmvn (m aSS$)d/ 0 0 0 0 100 173 255 319 365
aqedan garantiebis dRevandeli
Rirebuleba (m aSS
$) IBRDportfelis wili(%) 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.2 0.3 0.4 0.4IDAmvn(m aSS$)d/
d679 785 885 989 1153 1185 1258 1338 1378
a/. moicavs saxelmwifo da saxelmwifo garantiiT uzrunvelyofil vals, kerZo arauzrunvelyofil, ssf-
isFkreditebisa gamoyenebas da moklevadian wminda kapitals.
b. "esm"aRniSnavs saqonlisa da momsaxurebis eqsports, momsaxureTa gzavnilebis CaTvliT. g/. prioritetuli statusis mqone kreditorebi ganisazRvrebian rogorc IBRD, IDA, mravalmxrivi ganviTarebis
regionaluri bankebi,saerTaSoriso savaluto fondida saerTaSoriso angariSsworebis banki (BIS).
d/. moicavs garantiebis dRevandel Rirebulebas.
e.moicavs kapitalis da kvazi-kapitalis tipis sesxebs da sainvesticio instrumentebs.
dagegmili
saqarTvelo –riskis ZiriTadi maCveneblebi
42 43
aRric
xvis TariR
i : 01
/31/2
011
valdebuleba
organizac
ia
LN
ET
QL
+ Q
E
GT
RM
yvela
yvela
LN
ET
QL
+ Q
E
GT
RM
yvela
yvela
fiskaluri weli
mokle dasax
eleba
dasr
- I
FC da
sr
- I
FC d
asr
- I
FC d
asr
- I
FC d
asr
- I
FC d
asr
- I
FC d
asr
- nawili
dar
- IF
C dar
- I
FC
dar
- I
FC
dar
- I
FC
dar
- I
FC
dar
- I
FC dar
- nawili
200
0/
200
3/
20
09/
20
10/
201
1
saqar
Tvelos banki
41.6
7
0
50.0
0
7.3
7
11.7
2
110
.75
0
41.6
7
0
50.0
0
7.3
7
6.4
7
105
.51
0.0
0
200
8/
200
9/
20
10
banki “r
espu
blika”
40.7
8
0
7.0
0
0
0
47.7
8
0
20.7
8
0
7.0
0
0
0
27.7
8
0.0
0
200
4
bTj
1
0.1
2
0
0
0
0
10.1
2
7.8
4
10.1
2
0
0
0
0
10.1
2
7.8
4
200
9
“rakiin jorjia
” 2
7.0
0
7.6
5
0
0
0
34.6
5
0
19.6
0
7.6
5
0
0
0
27.2
5
0.0
0
200
6
“tav
1
8.4
3
0
0
0
0
18.4
3
0
18.4
3
0
0
0
0
18.4
3
0.0
0
199
8/
200
0/
20
02/
20
05/
200
6/
200
7/
20
08/
20
09
“Ti-bi-si banki”
31.6
5
31.4
3
22.5
0
0
3.9
6
89.5
4
0
0
31.4
3
22.5
0
0
2.2
4
56.1
7
0.0
0
199
9
Tbilko
mbanki
0.0
0
0
0
0
0
0.0
0
0
0.0
0
0
0
0
0
0.0
0
0.0
0
200
8
Tbilisi central
i 8
.50
0
0
0
0
8.5
0
0
8.5
0
0
0
0
0
8.5
0
0.0
0
178
.16
39.0
8
79.5
0
7.3
7
15.6
7
319
.78
7.8
4
119
.10
39.0
8
79.5
0
7.3
7
8.7
1
253
.77
7.8
4
IFC
-is mier ganxorcielebuli RonisZiebebi da arsebuli portfeli
mTliani portfeli
regioni: evropa da
centraluri azia
qveyana: saqarTvelo
Mml
n aSS dolari
43
46
saqarTvelo
bankis portfelis ganxorcielebis da marTvis maCveneblebi
3/7/2011 mdgomareobiT
maCvenebeli 2008 2009 2010 2011
portfelis Sefaseba
gansaxorcielebeli proeqtebis raodenoba a 15 11 12 10
ganxorcielebis saSualo periodi (weli) b 3.9 3.8 3.7 4.4
problemuri proeqtebis procenti raodenobis
mixedviT a, g 13.3 9.1 8.3 10.0
problemuri proeqtebis procenti Tanxis
mixedviTc 9.3 3.4 11.7 11.1
riskiani proeqtebis procenti raodenobis
mixedviT a, d 20.0 9.1 8.3 40.0
riskiani proeqtebis procenti Tanxis mixedviT a, d 10.5 3.4 11.7 24.1
Camoricxvis koeficienti (%) e 52.9 77.0 113.1 43.1
portfelis marTva
CPPR wlis ganmavlobaSi (ki/ara)
Yes
sazedamxedvelo resursebi (aTasi aSS$) 1400 1515 1578 1180
saSualo zedamxedveloba (aTasi aSS$/proeqti) 93.3 137.7 131.5 118
sainformacio muxlebi
1980 fw-
dan bolo 5 fw
proeqt. Sef. OED –is mier raodenobis mixedviT 35 14 proeqt. Sef. OED –is mier Tanxis mixedviT
(milioni aSS$)) 729.8 195.8 U an HU reitingis mqone OED proeqtebis %
raodenobis mixedviT 22.9 21.4 U an HU reitingis mqone OED proeqtebis %
Tanxis mixedviT 32.9 15.4
a. rogorc naCvenebia portfelis Sesaxeb wliur angariSSi (mimdinare fiskaluri wlis
garda)
b. mocemuli qveynisTvis bankis portfelSi arsebuli proeqtebis saSualo xangrZlivoba
g. proeqtebi, romelTa ganviTarebis amocanebi (DO) da / an ganxorcielebis progresi
(IP) Sefasebulia aradamakmayofileblad an Zalian aradamakmayofileblad.
d. portfelis gaumjobesebis programis Sesabamisad.
e. wlis ganmavlobaSi Camoricxulobebis fardoba bankis portfelis Camouricxav
nawilTan wlis dasawyisSi: mxolod sainvesticio proeqtebisTvis.
* yvela maCvenebeli mocemulia portfelSi mocemuli moqmedi
proeqtebisTvis, Camoricxvis koeficientis garda, romelic
moicavs rogorc moqmed ise gasuli fiskaluri wlis
ganmavlobaSi dasrulebul proeqtebs.
44 45
48
saqarTvelo : IFC –is sainvesticio operaciebis programa
2008 2009 2010 2011*
valdebulebebi (mil. aSS dol.)
mTeli
42.69 238.65 36.71 4.54
wminda**
42.69 238.65 36.71 4.54
wminda valdebulebebi
seqtorebis mixedviT (%)
kapitali
16.83 11.52
garantia
26.45 100
sesxi
66.77 58.1 54.48
kvazi-
sesxi
16.4 28.7
riskis
matarebeli
produqti
1.68 19.07
sul
100 100 100 100
wminda valdebulebebi sainvesticio instrumentis mixedviT
(%)
kapitali
16.83 11.52
garantia
26.45 100
sesxi
66.77 58.1 54.48
kvazi-
sesxi
16.4 28.7
riskis
matarebeli
produqti
1.68 19.07
sul
100 100 100 100
* 28 Tebervali, 2011 ** mxolod IFC-is sakuTari angariSi
45
49
arasakredito momsaxurebis CamonaTvali
03/07/2011
produqti
FY statusi
Rirebuleba (US$000)
mimRebia
mizanib
axlad dasrulebuli
saWiroebebis erToblivi Sefasebis progresis
angariSi FY10 37 G, D, B, PD K, PS, PD
siRaribis donis programuli Sefaseba FY10 81 G, D K, PS
maRali donis seminari sasoflo-sameurneo
sferoSi FY10 48 G, B K, PS
konsultacia safinanso sferoSi FY10 127 G, D, B K, PS
samewarmeo garemos xelSewyoba (IFC) FY10 1500 G, D, B,PD K
korporaciuli marTva (IFC) FY11 1808 G,D,B,PD K, PS,PD
vaWroba da ganviTareba samxreT kavkasiaSi FY11 100 G,D K, PS
mimdinare/dagegmili
regionuli standartebi da xarisxis
infrastruqtura FY10-11 100 G, D K, PS
siRaribis donis programuli Sefaseba FY11 125 G, D K, PS
gzebis marTvis da dafinansebis mdgradobis
amaRleba FY11 55 G, D, B K, PS
finansuri seqtoris regionuli konsultaciebi FY11 90 G, D, B K, PS
ganviTarebis strategiis erovnuli statistikis
sistema FY11 300 G K, PS
saqarTvelos angariSi anti-korufciuli
reformebis Sesaxeb FY11-12 200 G, D, B, PD K, PD
saxelmwifo xarjvis programuli Sefaseba FY11-12 300 G, D, B K, PS
sainvesticio garemos Sefaseba FY11-12 75 D, D, B, PD K, PS, PD
zrdis wyaroebis analizi FY12-13 100 G, D, B, PD K, PD, PS
politikis ganmsazRvreli dokumentebi FY13 100 G, D, B K, PS
regionuli farTomasStabiani
konkurentunarianobis programa FY11-13 70 G, D,PD K, PD, PS
samxreT kavkasiis unar-Cvevebis kvleva FY12-13 100 G,D,B,PD K, PD, PS
konsultaciebi bankebisTvis: umoqmedo sesxebi,
ipoTeka (IFC) FY12 1010 G, B, PD K, PS, PD
sagadasaxado reJimis gamartiveba (IFC) FY12 840 G,D,B K, PS
PPP dialogi infrastruqturaSi (IFC) FY13 1700 G, D, B, PD K, PS, PD
sursaTis uvnebloba (IFC) FY13-14 1125 G, B, PD K, PS,PD
____________ a. saxelmwifo, donori, banki, sazogadoebrivi gavrceleba
b. codnis dagroveba, sazogadoebrivi diskusia, problemis gadaWra
46 PB
50
sasesxo ortfelis (IBRD/IDA da grantebi )
03/07/2011-ის მონაცემებით
daxuruli proeqtebi
42
IBRD/IDA *sul gadaricxulia (moqmedi) 349.30 აქედან ანაზღაურებულია 0.00sul gadaricxulia (daxuruli) 569.65 აქედან ანაზღაურებულია 51.56sul gadaricx.(moqmedi+daxuruli ) 918.95 აქედან ანაზღაურებულია
51.56sul gadauricxavia (moqmedi) 150.35sul gadauricxavia (daxuruli) 0.90sul gadauricxavia (moqmedi+
daxuruli)
151.26
moqmedi proeqtebi
proeqtis saidentifikacio kodi
proeqtis dasaxeleba
ganviTarebis miznebi
winsvlis done
Ffisk. weli
IBRD IDAGRANTCancel.Undisb. Tavdap. Frm Rev'd
P040555 jandacvis seqt. ganviTareba S S 2003 20.3 4.56 0.62 -0.22P086277 meoradi/adg. gzebi S MS 2004 70 20 19.49 -51.51 9.11P078544 soflis ganviTareba MS MS 2005 10 2.13 1.93P063081 saxelmwifo seqtoris fm reforma MS MS 2006 3 2.79 2.64P099808 frinvelis gripi - saqarTvelo MS MS 2006 7 3.79 3.09P083110 avtomagistralis keTilmowyoba 1 S MS 2007 28 19 13.06 -16.09 -3.95P094044 avtomagistralis keTilmowyoba 2 MS MU 2008 55 1.59 -17.72 1.69P110126 region da municip. infrastruqt. ganviT S S 2009 33.5 51.5 27.51 -33.08 -18.03P112523 aRmosavleT dasavleTis magistralis keT
.S MS 2010 147 66.48 43.48
P117152 kaxeTis regionuli gzebi S S 2010 30 8.95 -6.80saerTo Sedegi 308.5 185.8 150.35 -73.44 -11.39
xelmZRvanelobis Sefaseba
ukanaskneli PSR
Tavdapirveli raodenoba mln. aSS $
a/
gansxvaveba mosalodnel da realur Camoricxvas Soris
მარტი 2011
მსოფლიო ბანკის ჯგუფისსაქართველოსთან თანამშრომლობის სტრატეგია
2010 – 2013
განხორციელებისშუალედური ანგარიში
საკონტაქტო ინფორმაცია:
ნინო რამიშვილის ქ. 5ათბილისი, საქართველო
ტელ.: (995 32) 913 096, 912 371ფაქსი: (995 32) 913 478www.worldbank.org/ge